Alaus naujienos

Praėjo žiema… Ir pavasaris praeis… Ateis ir praeis vasara… Paskui – ruduo.. Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi? – J.Erlickas

Taigi, praėjusi vasara ypatingų naujienų nepažėrė. Gamintojai pamanė, kad vasarą įvedinėti naujus produktus bergždžias reikalas, todėl nusprendė atsipūsti. Štai kodėl mūsų apžvalgėlė labiau verta pavadinimo „ką įdomesnio ragavome vasarą“.

Miežiškių bravoras. Bravoro vasaros alus
Alk. 5%. Nefiltruotas.
Bravoro serijoje vasaros pradžioje pasirodęs Vasaros alus nenustebino – labai jau stilius panašus į kitas Miežiškių alaus rūšis. Tiesa, vertinimai dėl šio alaus kiek išsiskyrė. Kai kas sako, kad skonis nelabai: kartumas su saldumu kiekvienas sau atskirai ir nelabai subalansuoti, kai kas – kad Vasaros yra neblogas lengvas alus. Belieka jums patiems paragauti ir įvertinti.


Astravo Dunkel
Alk. 4,2%
Gal ir ne naujiena, lageri bei doppel bock jau ragavom. http://pingvi.com/tasting/alaus-naujienos-18/
Dunkel pasižymi lengvumu, skrudinto salyklo skoniu, nedideliu alkoholio kiekiu ir… panašu, jog Ponorą kankinusios nelaimės niekur nedingo, galite toliau žaisti loterijoje „rask parūgusį alų“ (pagal etiketę jis dar turėtų galioti porą mėnesių). Kaip bonusą dar galite gauti nedepozitinį butelį, nors etiketė skelbia kitaip. Tai gal jau daugiau Astravo alaus ir nebebandysime.


Volfas Engelman. Šnekorių.
Alk. 8%
Ach. Jūs nežinojot, koks yra tradicinis lietuviškas alus, pagamintas remiantis ilgalaike patirtimi ir lietuviškomis aludarystės tradicijomis? Tai štai jis – puikus pavyzdys, kad lietuviai neturėjo jokių aludarystės tradicijų o patirtį pragėrė vartodami tokias alaus parodijas. Šaunuoliai Volfo Engelmano aludariai, rūpinatės tradicijų išsaugojimu.


O štai kitiems kauniečiams, labiausiai tikėtina ex. Ragučiui (dabar Kauno alus) Kauno dizaineriai sukūrė „vintažinio“ stiliaus apipavidalinimą pirmosios apie 1866 m. toje vietoje, kur dabar yra Kauno alaus pastatai, veikusios Bliumentalių daryklos garbei. Na, suprantama, Kauno alaus savininkas – antikvaro mylėtojas, bet gal jau užteks to kičinių „150 metų senumo alaus receptų“? Dizainas įdomus, minimalistinis, tik taip nesityčiokite iš butelių formos, kaip padarė Švyturys su Volfu Engelmanu.
Nuoroda: MoonTroops


Vilkmergės kvietinis
Alk. 5,2%. Pradinis tankis: 12,2% Nefiltruotas. Nepasterizuotas.

Sako, lietuviško alaus rūšys yra keturios: šviesusis, tamsusis, gyvas ir egzotinis – kvietinis. Kad kolekcija būtų pilna, Vilkmergės aludariai ją papildė paskutine trūkstama dėlionės dalimi – kvietiniu alumi. Ir ne šiaip sau kvietiniu. „Vilkmergės Kvietinis yra bene vienintelis gyvas kvietinis alus Lietuvoje“. Kadangi mes „bene vieninteliai pasaulyje“ susigalvojome gyvo alaus apibūdinimą, tai galima teikti, jog naujas alus bene vienintelis gyvas kvietinis alus, ką čia smulkintis, visoje Galaktikoje.

Pranešimų spaudai skaitymas – vienas linksmiausių edukacinių užsiėmimų. Štai, pavyzdžiui, dar sužinojome, jog savo gurmaniško skonio dėka, kvietinis alus tinka netgi prie tokių patiekalų kaip sūriai!

„Jaučiate subtilų, gaivų vaisių kvapą? Jūsų receptoriai neklysta.“ Visgi Kauno kvietinukas skanesnis.

Nors apynys visai sėkmingai gyvuoja mūsų klimato juostoje o mokslininkai Kauno botanikos sode yra išvedę net savo apynių rūšis, deja Lietuvoje pramoniniu būdu apyniai nėra auginami. Daugiausiai paplitusi veislė yra Paupių nekilmingieji, kultūrines rūšis augina tik vienas kitas alaus entuziastas. Visgi Vilkmergės aludariai ketina supirkti šiemetinį lietuviškų apynių derlių ir tikisi, jog jo užteks alui išvirti. Rinkti apynius kviečiami visi: už žalių spurgų kilogramą ketinama mokėti 10 litų, už išdžiovintus – 30–34 litus. Kaip vadinsis naujasis alus, gal Kaimiškas?


Taruškų alaus daryklos Kanapinis pakeitė savo etiketes. Na, gal visai gražiau, tik kažkaip ta žalia pamėklė koketškai šypsotis pradėjo, prieš tai buvo rimtesnė.


V. Laurinavičius. Pagrabinis
Alk. 5%
Paslaptingiausia sezono naujiena. Pasak gandų, alų išvirė Vidmantas Laurinavičius, alutis.lt įkūrėjas ir Alaus brolijos seniūnas. Kaip papasakojo slapti informatoriai iš Alaus kolonėlės, alus verdamas kažkur Radviliškyje (gal kapinėse?). Alus parduodamas tik iš anksto užsisakius, per pilnatį, kitu laiku statinę rasite atjungtą ir gausite nebent litrinį bambaliuką su nusidūkusiu alučiu.

Pliusas už drąsą ir fantaziją. Visgi norėtųsi, kad pavadinimas atspindėtų alaus skonį ar turėtų kokią legendą, jei jau toks keistas pavadinimas. Tamsios vario spalvos, be putos. Gal nieko blogo ir nepasakysim, nors skonis kiek pavandenijęs, angliarūgštės nelabai likę. Lengvas, neblogai gertųsi per karščius. Pradžioje lyg jautėsi bičių pikio poskonis, vėliau kažko įsimintinesnio neliko 🙂


Bitės alus. Bitės Medaus alus.
Alk. 5,5%. Nefiltruotas. Nepasterizuotas.
Fermentuojamas atvirose talpose, brandinamas 3 savaites. Lageras.

Alus verdamas netoli Naujosios Vilnios, Viktariškių kaime įsikūrusioje darykloje. Daryklėlę, anksčiau priklausiusią IĮ Lota, pernai metais perėmė Matas Staniulis su draugais, kur ir toliau verda Bitės vardu pavadintą alų. Nors Mantas vadovauja ir gatvės stiliaus bei aksesuarų parduotuvei Sqby, visgi alus ne toks stiliovas.
Pusiau šviesus, su gražia putele alutis turi kažkokį „žemišką“ skonį. Neįkyrų ir labai tinkantį. Gal net pagrabinio pavadinimas jam labiau tiktų. Medus, žinoma, suteikia malonų kvapą. Žodžiu, vertas ragauti.


Pabaigai pramogos:
Utenos alus planuoja išvirti Classic alų. Tokį, kokį gėrėte vaikystėje – su mėlyna etikete ir .. o štai butelis, turbūt, bus žalias kaip varlė. Fui. Kadangi senojo Utenos mėlyno skonį prisimena vienintelis Marko, tai jį ir dar tris šimtus gėrikų pakvies į Uteną, papasakos kaip alus neskiedžiamas, pakabins kitų makaronų ir duos paragauti tris rūšis alaus, iš kurių teks išrinkt skaniausią.

Jūs nežinote, kas toks Marko? Reiškia jums prieš 10 metų dar nepardavė alaus. Naujieji klipai, tiesa, labai kriziniai, iš tolo neprilygsta 2002-2005 sukurtai Marko reklamų serijai.

Tiesa, tikrasis Marko vardas yra Tambet Tuisk, jis teatro, filmų ir televizijos serialų aktorius.

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

9 komentarai

  1. siaip:

    Kanapinis pakeite etikete, nes prisitaiko prie litro talpos, nes kaip zinia- nuo sausio dvieju litru bambaliu nebeliks:( Jeigu „Bites“ alus naujiena, tai tada sorry, nes as sia naujiena jau ragaves pries trejeta metu…

  2. rad:

    Na, jei prieš tris metus, tai jis nebuvo darytas UAB Bitės alus, nes pačiam uab’ui tik pusantrų metų.

    • siaip:

      Nezinau gal ir suklydau. Bite ragavau vadinasi pernai per Kaziuka, jeigu jai tik pusantru metu, nes galvojau, kad uzpernai…

  3. Paulius:

    Lyg yra netikslumu ex ragutis tai dabar volfas, o ex zalsvytis – kauno alus, nemaisom:)

  4. rad:

    Žiūrint kokį laikmetį imsim. Jei Raudonoji pašvaistė po komunizmo žlugimo tiesiog pasivogė Ragučio vardą, tai nemanau, kad ji nuo to patapo ragučiu. Na, jei buti tiksliais: Volfas tai ex Raudonoji pašvaistė ir ex Ragutis. O ex Bliumentalis, ex Ragutis ir ex Žalsvytis – Kauno alus.

  5. Aras:

    O kur Vilniuj Bitės alaų pilsto (išsinešimui)?

  6. Algyzo:

    Prie įdomesnių skanių vasaros naujienų paminėčiau Gubernijos „Gintarinį elį“. Kiekžinau pradžioje buvo pilstomas tik gamyklos firminėje parduotuvėje, o šiadien netikėtai pavyko jo rasti firminėje Gubernijos pilstykloje (Žvėryne, Vilniuje). Deja gavau nepilną bambalį iš besibaigiančios bačkos. Pardavėja minėjo kad jis nėra čia labai populiarus, tai ir nevisada jo turi. Reikia tikėtis, kad dar užveš 🙂

  7. Alaus kolonėlė:

    Pagrabinis jau „paturbinto“ skonio – dabar jau nebe toks vandeningas ir išraiškingesnis 🙂 Tiesa, būna jo epizodiškai – šį antradienį jau turėčiau turėt, nors ir bus priešpilnis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.