Žirgai alaus negeria: alus Latvijoje

Welcome to my country,- kviečia Prāta Vētra (Brainstorm) vyrukai ir netgi siūlo savo alų! Braliukai latviai nėra taip toli, kad nukakti pačiam, tikriausiai todėl Lietuvos parduotuvėse nėra latviško alaus (išskyrus Gyvo alaus krautuvėlėje buvusias kelias Bralio rūšis). Tiesa, jei ne aludaris Kārlis Zālītis, kuriam dabar 85 metai ir jis vis dar prižiūri alaus gamybą Bauskėje, latviai padoraus alaus, ko gero, neturėtų. Alus ten brangus – originalesnės rūšies butelis parduotuvėje gali kainuoti iki 5 litų – bet nieko gero, išskyrus kelias tamsaus alaus rūšis, nėra.
Latviško alaus skonis savotiškas. Kaip rašoma ant Zeltos butelio: "Kiekvienas iš mūsų turime savo charakterį. Kiekvienam savo sapnai ir fantazijos, kiekvienam savo planai ir norai. Kiekvienam savas dalykų supratimas, savo mėgiama daina ir šokis. Kiekvienas iš mūsų turim savo skonį, dėl kurio niekas nesiginčija." Gal todėl ir verta paragauti įdomesnius šalies alaus pramonės atstovus. Artimiausioje Rimi nerasite pačių smulkiausių daryklų alaus, bet asortimentas susipažinimui turėtų būti pakankamas.

Dalis vertinimų šiame straipsnelyje paimta iš [link=http://labsalus.lv/beer-guide/]labsalus.lv[/link] "Beer guide Latvia" – norintys sužinoti daugiau, galite pastudijuoti savarankiškai.

[b]Aldaris[/b] http://www.aldaris.lv

Didžiausia Latvijos darykla Aldaris – mūsų Švyturio-Utenos brolis, priklausantis tai pačiai Calsberg grupei. Deja, dažnai šios ir kitų dviejų didžiųjų daryklų produkcijos neatskirsi nuo lietuviškos ar estiškos, netgi neaišku, kur iš tiesų alus pagamintas. Taigi, Aldario ir kitų dviejų žemiau aprašytų daryklų lentynas beveik galite aplenkti, išskyrus keletą išimčių.

Viena iš jų – Baltijos porterio rūšies [b]Aldaris Porteris[/b]. Beveik juodos spalvos su kavos ir juodo šokolado kartumo prieskoniu. European beer star award 2009 sidabras. Labai rekomenduojama paragauti.
Alk. 6,8%

Galite taip pat padegustuoti pora naujų Aldario rūšių, išleistų kartu su reklamine kampanija "kurį išrinksite, tą ir gaminsime" .

Panašu, jog gyvo alaus populiarumas neleidžia ramiai miegoti didžiosioms darykloms ir jos desperatiškai bando išleisti ką nors bent jau nefiltruoto.

[b]Dūmaku[/b] (dūmų) nefiltruotas

"Protėvių gertas prieš šimtus metų", "natūralaus šviežumo", "gaminamas derinant šiandien retas Latvijos ir kitų Europos šalių alaus gamybos tradicijas", "alus tikriems ekspertams". Vienu žodžiu – kažkoks padūmavęs nesusipratimas.
Alk. 5%

[b]Senais[/b] (senovinis)

Pasak etiketės "19 amžiaus receptas", "šedevras paveldėtas iš kartos į kartą", "skonis formuojamas iš trijų skirtingų šviesaus salyklo rūšių ir apynių kartumo".
Alk. 5%

Dar vienas Aldario gamyklos atstovas [b]Zelta[/b] http://www.zeltaalus.lv/

[b]Zelta Premium[/b] – tipiÅ¡kas jupis, tolygus Utenos Utenos su tokiu pačiu cypiančiu kamÅ¡teliu. Ir visiÅ¡kai naujas jupio atstovas – [b]Zelta Black[/b], kÄ… tik pasirodÄ™s prekyboje, lengvas tamsusis alus skaidriame butelyje. Kažkas iÅ¡ serijos "gal nudažykim Å¡aldytuvÄ… juodai – juoda spalva populiari nÅ«nai". IÅ¡ aromatinių apynių ir karamelinio salyklo.
Alk. 4,2%.

Na, o Aldario ApinÄ«tis alaus derÄ—tų vengti, nors ApinÄ«tis stiprais – populiariausias alus Latvijoje (dÄ—l santykio laipsniai/kaina) 🙂

[yt=425,350]dD4r5-Qtr3M[/yt]

[yt=425,350]mGsMjXGEdSQ[/yt]

[b]CÄ“su Alus[/b] http://www.cesualus.lv

Pasak Marco Polo kelionių vadovo: CÄ“sis – Latvijos alaus sostinÄ—. Sakoma, jog alus čia gamintas dar 1590 metais, vienoje įspÅ«dingiausių Livonijos pilių, dabar virtusios ne mažiau įspÅ«dingais griuvÄ—siais. IlgÄ… laikÄ… CÄ“su daryklÄ—lÄ— gamino pakankamai skanų alų kol jų nenupirko Suomių Olvi (jiems priklauso Ragutis Lietuvoje). PradÄ—tos gaminti "internacionalinÄ—s" alaus rÅ«Å¡ys su tuo pačiu dizainu (tik Å¡iek tiek skirtingais pavadinimais) – "Volfas Engelman" čia pavirto "Special 1590" (Estijoje – A. Le Coq Special 1807).

Originalesnės rūšys

[b]Garais[/b] (Ilgas)

Viena pigesnių alaus rūšių (pigiausia iš mūsų ragautų latviškų). Gal būt ne pati blogiausia iš viso daryklos asortimento, bet skonio nelabai rasta.
Alk. 4,7%

[b]MÄ«tava[/b] (Jelgava)

Grupė Brainstorm su Cesu daryklos pagalba išleido savo alų – jo idėja kilo kai grupės gitaristas Jānis Jubalts tariamai rado senovinį alaus receptą savo tėvo užrašų knygelėje. Na, o Mitava – oficialus Jelgavos miesto pavadinimas iki 1917-ųjų.

"Alui Mītava būdingas aksominis, švelnus skonis su ryškiu karamelės aromatu, kuris kartu su klasikiniu salyklo ir apynių kvapu suteikia alui charakteringą ir nepakartojamą puokštę."
Alk. 5%

[yt=425,350]HuqXkYeskOU[/yt]

[yt=425,350]6KGuCfzIpiI[/yt]

Jei pasiseks rasti, galite paragauti ir kukurÅ«zų alaus [b]CÄ“su Maiz[/b] – iÅ¡ tiesų tai estiÅ¡kas produktas, atkeliavÄ™s broliÅ¡kos kooperacijos dÄ—ka. Pasak etiketÄ—s – 20% miežių čia pakeista kukurÅ«zais.

Rekomenduojama vengti pigiausio Walter alaus (kurį Rimi užsakymu gamina Ragutis).

[b]Lāčplēsis / Līvu[/b] http://www.alus.lv

LačplÄ—sis – liaudies pasakų herojus. Tai galiÅ«nas, žmogaus ir lokÄ—s sÅ«nus, nuveikÄ™s daug didvyriÅ¡kų darbų.

Su Lāčplēsis darykla, deja, nutiko tas pats kaip ir tos pačios Royal Unibrew kompanijos valdoma Tauro darykla – žiauriai "optimizavus" gamybą iš daryklos teliko tik vardas. Teoriškai, kažkokia gamyba lyg ir vykdoma Līvu darykloje Liepojoje, praktiškai visiškai neaišku ar bent viena Lāčplēsis / Līvu alaus rūšis iš tiesų verdama Latvijoje. Identiškos Kalnapiliui/Taurui etiketės, firminiai Kalnapilio buteliai, identiška reklama, identiškas alus.

Tiesa, "Išrink Kalnapilio, t.y. Lačplėsis metų alų" žaidime latviams nereikia ieškoti taurės ženklelio – užtenka surinkti 12 firminių kamštelių. Įdomu, ar ir 10 000 eurų dalins per abi šalis?

[b]Līvu Senču[/b], panašu, visiškai tas pats Tauras Ekstra, nelabai ką turintis bendra su originaliąja Senču receptūra.

[b]TÄ“rvetes[/b] http://www.tervete.lv/

Jei ir ginčijamasi, kas yra antras, daugelis neabejoja, jo šis alus – numeris vienas Latvijoje. Darykla, 1974 metais įkurta tarybiniame agro-kooperatyve, išliko neišdraskyta ir neparduota kokiems nors skandinavams. Ji vienintelė Latvijoje, gamybai naudoja virš 75% vietinių žaliavų (tame tarpe ir latvišką salyklą), tą pažymi ir Žalio šaukšto ženklas etiketėje. Ir, žinoma, prie receptų pirštus prikišo žymusis aludaris Karlis Zalitis.

[b]Oriģinālais[/b]

Latvijoje latvių aludarių sukurtas latviškas alus iš latviškų miežių. Alaus mėgėjams būtina paragauti.
Alkoholio kiekis 5,4% tūrio

[b]TÄ“rvetes[/b]

Šviesiai auksinės spalvos, aromatinis alus su stipriu salyklo skoniu ir apynių kartumu. Alus kasdienai ir šventėms.
Alkoholio kiekis 5,3% tūrio.

[b]Bauskas[/b] http://www.bauskasalus.lv/

Beveik visos Bauskos alaus rūšys yra geros ir vertos pabandyti.

[b]Speciālais[/b]

Fermentuotas klasikiniais metodais. Alus su stipriu salyklo skoniu ir maloniu apynių kartumu savitu šiam Bauskės alui. Alk. 4,8%

[b]Senču[/b] (protėvių)


[size=10]Kārlis Zālītis. Foto: Jānis Kalniņš[/size]

Senču alus buvo sukurtas tarybiniais laikais, dabar jau alaus nebegaminančioje Iļģuciems darykloje to paties Karlio Zaličio (Iļģuciems gaminamą girą galima rasti ir Lietuvos supermarketuose). Tai buvo standartizuotas receptas ir gaminamas masiškai, kaip Rygos ar Žigulinis. Kārlis Zālītis, būdamas 85-erių vis dar dalinai dirba darykloje. Jis padėjo įkurti Tērvetes daryklą o taip pat sukūrė ar patobulino nemažai latviško alaus rūšių.

Ir dabar keletas mažųjų daryklų daro Senču alų, tačiau kiekvieno iš jų skonis šiek tiek skiriasi.

Alk. 4%

Ir jei alumi latviai nelabai gali pasigirti, tačiau jie daro tikrai neblogą girą.

Salyklo gėrimas "Porteris" pagamintas padedant Karliui Zaličiui pagal senovinius receptus be konservantų ir iš natūralių medžiagų.

[b]Piebalgas[/b] http://www.piebalgasalus.lv/

Skirtingai nuo daugelio kitų daryklų, susikūrusių devyniasdešimtaisiais, Piebalgas naudojo savo receptus ir savo salyklą (kol tai nepasirodė per daug brangu). Įdomu, jog vienas iš daryklos steigėjų ir akcininkų yra šiuometinis Latvijos Žemės ūkio ministras Janis Dūklavs. Apie 50% daryklos akcijų priklauso rusams.

[b]Piebalgas Tumšais Lux[/b] – tirštas ir tamsus alus su ypatingu salyklo skoniu. Nepasterizuotas. Gali būti laikomas viena geriausių latviško alaus rūšių ir, žinoma, turėtų būti įtrauktas į jūsų degustavimo sąrašą.
Alk. – 5,8%.

[b]Piebalgas[/b] – aukso spalvos šviesus alus su charakteringu salyklo skoniu, apynių kartumu ir aromatu. Nepasterizuotas. Recepto autorius daryklos aludaris Gunārs Barviķis
Alk. 5,6%.

[b]Brūveris[/b] (buvęs Sandriko)

Įmonė, susikūrimo pradžioje gaminusi telefonus, vėliau lempas, po Austrų investicijų ėmė daryti alų. Šiuo metu darykla gali būti laikoma skirtingų stilių alaus lydere Latvijoje. Ne visi iš jų gali būti laikomi geriamais, bet bent jau nėra nuobodūs. Verta paminėti pagal Austrų receptus daromą Ingver (Imbierinį) alų. Jie taip pat vieninteliai daro sirupais ir prieskoniais pagardintą alų. Taip pat darykla gamina "pirmą originalų latvišką kvietinį alų pagal Austrų receptus" :).

[b]Ingver alus Sarkanais[/b] (Raudonas imbierų alus)
"Gyvas filtruotas alus", "pagamintas pagal tradicinius austrų receptus naudojantis latvių aludarystės paslaptimis".

Visai skirtingas alus, nei gamina kitos Latvijos daryklos. Vertas paragauti. Alk. 5,4%

[b]Rigas alus[/b]. Gaišais.
Gyvas filtruotas alus, galimos natūralios nuosėdos (prastai filtravo?)

Šviesus aus pagamintas pagal klasikines technologijas iš natūralių medžiagų. Ganėtinai įdomaus skonio. Beje, ši darykla vienintelė Latvijoje etiketėje nurodanti alaus sudėtį. Alk. 5,2 %

Penkios alaus rūšys, kurias, pasak Beer guide Latvia, reikėtų išbandyti ar parsivežti namo: Aldaris Porteris, Piebalgas Lux, Tērvetes Oriģinālais, Valmiermuižas Gaišais, Brālis Gaišais Nefiltrētais.

 

Kategorijos: Įvairenybės | Įrašo nuoroda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.