Šaltu Kalėdų laikotarpiu, kai diena kasdien vis trumpėja, žmonės šildosi ne tik tradiciniu karštu vynu, bet ir kalėdiniu alumi. Europoje kalėdinio alaus virimas ir degustavimas seniai tapo neatskiriama švenčių dalimi. Pirmieji Kalėdų alaus paminėjimai atkeliavę net iš senovės vikingų laikų. Tiesa, šventinis alus tuomet buvo verdamas saulėgrįžos garbei o ne Kalėdų ar Naujųjų metų proga. Vikingai alų gėrė šaltą ir karštą, jis buvo tamsesnis nei mes įpratę, turtingo aromato ir šiek tiek didesnio alkoholio kiekio. Šiltas ir stiprus gėrimas apsaugodavo nuo peršalimų atšiauriu žiemos sezono metu. Ypatingas žiemos alus patiko ir skandinavų kaimynams – vokiečiams, vėliau ir lenkams. Šiandieną Kalėdų alus populiarus ne tik Vakarų Europoje, bet ir daugelyje Rytų Europis ir Šiaurės Amerikos šalių.
Kalėdinis alus nėra kokia nors konkreti alaus rūšis. Kiekviena darykla bando sukurti kuo nors ypatingą alų, kuris ne tik atspindėtų tradicijas, bet ir primintų apie žiemos švenčių metą. Ypatingam šventino alaus skoniui ar aromatui pasiekti naudojami muskato riešutai, cinamonai, gvazdikėliai, kardamonas, imbieras, medus, rudasis cukrus, apelsinų žievelės ir kiti prieskoniai. Daugelyje šalių kalėdinis alus pateikiamas ir geriamas karštas.
Kalėdinio alaus gamybos procesas ilgesnis nei įprasta. Pasiruošimas prasideda jau rugpjūčio mėnesį, nurinkus vėlyvąjį miežių derlių. Pagamintas spalio alus (vok. – Oktoberbier) laikomas žemoje temperatūroje keletą savaičių ir brandą pasiekia gruodžio pradžioje, Advento laikotarpiu.
Šiais metais Lietuvoje virto kalėdinio alaus neparagausime. Didiesiems tokio alaus gamyba neatrodo patraukli (nors bandymų įvairiais metais būta) – sąnaudų daug o bambaliais neperka. Mažųjų gamintojų ir šiaip niekad niekur nesigirdi, ir ką jie iš viso verda žino galbūt tik užkietėję vietinių knaipių lankytojai.
Kaimynus latvius tradiciškai nudžiugina Cesu alus su „Cēsu Ziemas Porteris“ ir Aldaris su „Ziemassvētku“. Estijoje kartą metuose išverdama Saku Porter partija, A.Le Coq pasiūlo Jõuluporter, Puls darykla – Jõululegend alų.
Vokiečiai geria įvairių rūšių tamsų ar bock stiliaus alų. Kai vokiečių vienuoliai pirmą kart išvirė šį alų, jie pavadino jį „skysta duona“. Galbūt dėl to, kad jį galima buvo vartoti net pasninko metu. Dabar Vokietijoje kalėdiniuose turgeliuose ar baruose į alų kartais įpilama šiek tiek šnapso, kad lankytojams būtų šilčiau ir linksmiau. Daugiausiai kalėdinio alaus išgeriama Bavarijoje, kur žiemos laikas netgi vadinamas stipraus alaus metu (Starkbierzeit). Kalėdinis alus Vokietijoje dažnai užkandamas visokiais šventiniais saldumynais, bet labiausiai tam tinka imbierinis pyragas.
Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje kaip Kalėdų alus dažniausiai geriamas stoutas.
Čekijos sostinėje Prahoje Advento laikotarpiu tradiciškai siūlomas vanilinis alus prie kurio labai dera tradiciniai čekiški kalėdiniai sausainėliai – vaniliniai regeliai. Gruodžio 24 d. kalėdinis alus pateikiamas prie Kalėdų patiekalo: krosnyje kepto karpio su bulvėmis ir pomidorais.
Viena stipriausių kalėdinių alaus rūšių verdama Australijoje. „Samichlaus“, kuris verčiamas kaip Kalėdų Senelis, turi 14% alkoholio.
Europoje Kalėdų alus yra daugiau nei paprastas gėrimas tamsiajam metų laikui, jo garbei organizuojamos šventes.
Belgijos provincijoje Esene vyksta žinomas kalėdinio alaus festivalis, kurio metu svečiai gali paragauti daugiau nei 150 belgiško kalėdinio alaus rūšių. Specialiai šiam renginiui verdamas alus „Kerstschaap“. Alkani gali mėgautis ypatingais šventiniais patiekalais, paruošti su kalėdiniu alumi: sriuba, jautienos troškiniu ir šviežiai kepta duona. Renginys yra labai populiarus ir suburia žmones iš viso pasaulio. Šių metų kalėdinio alaus festivalis vyko gruodžio 18 ir 19 dienomis.
Čekijoje kiekvienų Kalėdų išvakarėse organizuojami Prahos kalėdiniai alaus turgeliai. Tiesa, jie nėra skirti tik kalėdinio alaus rūšims – degustacijai siūlomos praktiškai visos žinomos čekiško alaus veislės. Įvairiose Prahos vietose turgeliai veikia nuo lapkričio 20 iki sausio 2 d. Svečių teisėmis turgeliuose dalyvauja ir aludariai iš Belgijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Slovakijos.
Beje, Čekijoje susiformavusi tradicija, jog kalėdinis alus gaminamas ribotais kiekiais ir parduodamas tik pilstomas baruose. Parduotuvėse šio šventinio gėrimo nebūna.
Danijoje be kalėdinio alaus neapsieina nei viena šio laikotarpio šventė. Oficialusis pasiruošimas Kalėdoms prasideda pirmą lapkričio penktadienį, kai prekyboje pasirodo pirmasis tais metais kalėdinis alus. Šis įvykis yra visuotinai atšvenčiamas!
Lietuvos gyventojams kalėdinis alaus vis dar naujiena, galbūt po kelių metų mes negalime įsivaizduoti Kalėdų be eglutės, virtų žirnių su kiaulių ausytėmis ir specialiai šventėms išvirto alaus!
Lietuviško kalėdinio alaus etiketės iš:
* Lietuviškų alaus etikečių galerijos,
* Kolekcionierių gildijos,
* Dar Alaus – Lietuviško alaus etikečių kolekcijos
Pagal pribalt.info
ragavau puiku pilstoma Vilniaus alaus kaledini – „“Senojo Vilniaus alu“ – 8.2 stiprumo