Norėtumėte būti vienuoliu? Leisti dienas kontempliuojant ir atnašaujant nevaržomam žemiškų daiktų ir rūpesčių? O jei pasiseks, mėgautis geriausiu alum planetoje? Skamba ne taip blogai.
Apie vienuolius trapistus pasaulis sužinojo 1664 metais, kai vienas cistercų vienuolyno Prancūzijoje abatas įkūrė Cistercų griežtų taisyklių ordiną (Ordo Cisterciensis Strictioris Observantiae), pavadintą to vienuolyno la Trappe vardu, kaip atsaką į bendrą cistercų taisyklių laikymosi susilpnėjimą. Nors trapistai turi labai griežtas nuostatas dėl dienos režimo, maisto ir vertybių (malda ir atgaila 11 valandų per parą, vegetarizmas, tylos laikymasis, gyvenimas neturte), ordinas nereikalauja susilaikyti nuo alkoholio.
Dėka to, jog vienuoliai mėgsta gurkšnoti alų, o dar ir todėl, jog trapistų vienuoliai užsitikrina pragyvenimą pardavinėdami vienuolyne pagamintas prekes, mes galime pasimėgauti geru, tikrai pagal vienuolių receptus išvirtu alumi.
Taigi, 19 a. Prancūzijoje vienuolynuose pradėtas gaminti alus, o vėliau tai paplito ir Belgijoje. Daryklos prie vienuolynų buvo visoje Europoje, tačiau aktyviausi tarp jų buvo trapistai. Dėl trapistų alaus populiarumo, nemažai aludarių ėmė šiuo pavadinimu žymėti savo alų. 1997 m. aštuonios trapistų abatijos (6 Belgijoje, po 1 Nyderlanduose ir Vokietijoje) įsteigė Tarptautinę trapistų asociaciją (ITA), kad uždraustų kitiems gamintojams naudoti trapistų pavadinimą.
Iš tiesų, vienos kažkokios „Trapistų“ alaus rūšies nėra. Žyma „Autentškas trapistų produktas“ nurodo, jog alus atitinka šias pagrindines taisykles:
– produktas turi būti pagamintas trapistų abatijos ribose arba artimiausioje kaimynystėje;
– gamybos įranga turi priklausyti vienuolynui;
– produktas turi būti pagamintas pačių vienuolių ar prižiūrint vienuolyno bendruomenei;
– didesnė pelno dalis turi būti skirta socialiniai veiklai, paramai.
Šiuo metu 7 daryklos (6 Belgijoje ir 1 Olandijoje) turi teisę naudoti Trapistų alaus vardą: Achel, Chimay, Orval, Rochefort, Westmalle, Westvleteren ir Koningshoeven (La Trappe).
Foto: Robin Vanspauwen/Bram Weyens
Achel Brouwerij der Sint-Benedictusabdij de Achelse Kluis, gamyba: 4’500 hl, web
Abatija ėmėsi alaus gamybos 1850 metais, bet Pirmojo pasaulinio karo metu darykla buvo sugriauta. Aštuntame dešimtmetyje idėja buvo atgaivinta, tačiau produkcija buvo gaminama kitose daryklose. Galų gale 1998 metais vienuoliai nusprendė alų virti patys.
Šio metu parduodami 9,5% Extra, 8% šviesusis ir tamsusis alūs. 5% tamsųjį ir šviesųjį galima paragauti tik pačiam vienuolyne.
Chimay Bières de Chimay, gamyba 123’000 hl, web
Šimė vienuolynas pradėjo daryti alų 1863 metais ir šiuo metu pardavinėja 3 rūšis bei verda ketvirtąją (Dorée – auksinis) savo pačių reikmėms.
Pastaruoju metu kyla diskusijų dėl šios daryklos produkcijos kokybės: kai kas pastebi, jog ji suprastėjo per keletą paskutinių metų. Aludariai pripažįsta naudojantys kvietinius miltus ir apynių ekstraktą tačiau tikina, jog receptas nesikeitė nuo 1969-ųjų.
Kaip ir daugumos kitų belgiško alaus rūšių, antrinė Chimay alaus fermentacija vyksta buteliuose, o pats alus gali būti išlaikytas penkis metus ir ilgiau.
Chimay Rouge (Raudonas) (Première – taip jis vadinasi 0,75l buteliuose), 7% alk. pirmą kartą išvirtas 1948 metais kaip velykų alus. Rausvai rudos spalvos, nedidele puta kvapnus elis. Švelnus skonis, rudojo cukraus saldumas, vaisių aromatas. Vertas dėmesio.
Chimay Bleue (Mėlynas) (Grande Réserve), 9% alk. pasirodė tais pačiais 1948-ais kaip Spéciale Noël kalėdinis alus. Tamsiai raudonos spalvos. Saldi karamelė, alkoholis, apyniai – viskas neblogai subalansuota, aštresnis už raudonąjį. Geras nedideliais kiekiais šaltą žiemos vakarą.
Chimay Blanche (Baltas) (Cinq Cents/Triple), 8% alk. išvirtas 1966 metais. Iš tiesų ne baltas, o greičiau oranžinis. Lietuvoje matyti neteko.
Orval Brasserie d’Orval, gamyba 45’000 hl, web
Kaip tvirtina patys vienuoliai, alų jie verda nuo 13 amžiaus. Tiesa, po revoliucijos 1793 metais viskas buvo sugriauta, o alų vėl imta virti tik 1932 metais. Tačiau trapistų alumi jis buvo pripažintas tik nuo 1980-ųjų. Orvale verdamos dvi rūšys: komercinė Ovral (su mėlyna etikete) ir petite Orval (su žalia etikete) verdamas vienuolių reikmėms.
Vienuolyno simbolyje pavaizduotas kažinkoks delfinas su lanku simbolizuoja legendą apie italų princesę, kuri keliaudama po Belgiją ežere pametė savo auksinį žiedą ir pažadėjo, jei jis atsiras, prie to ežero pastatyti vienuolyną. Tuomet iš ežero iššoko žuvis ir išmetė jos žiedą.
Rochefort Brasserie de Rochefort, gamyba 18’000 hl, web
Rošforo vienuoliai savo alumi mėgaujasi nuo 1899 metų. Gamina 3 rūšis: 6 (7.5%) raudonu kamšteliu, dar vadinamas Middel (verdamas kartą ar du per metus) ir sudarantis apie 10% gamybos; 30% produkcijos sudarantis 10 (11.3%) mėlynu kamšteliu, vadinamas Merveille ir 8 (9.3%) žaliu kamšteliu arba Spécial, pagrindinė rūšis.
Praėjusių metų gruodžio mėn. Rošforo vienuolyną ištiko Dievo bausmė – gaisras apėmė 70 metrų pastato. Visi 15 vienuolių ir pagrindinė darykla liko sveiki, bet 4 alaus talpas teko perkelti bijant jog pažeistas stogas buvo gali įgriūti.
Westmalle Brouwerij der Trappisten van Westmalle, gamyba 120’000 hl, web
Vienuolyne su panašiu į masonų ženklu alus verdamas nuo 1836 metų. Vestmalėje pirmą kartą pavartoti Dubbel ir Tripel pavadinimai, šiuo metu plačiai naudojami ne tik Belgijoje. Taigi, dvi pagrindinės komercinės rūšys yra Dubbel (7%), 40% gamybos apimtis ir Tripel (9%), 60% gamybos. Čia taip pat verdamas vienuoliams rezervuotas Extra (5.5%). Šį alų galima paragauti išimtinai tik greta vienuolyno esančioje kavinėje (tokia pat praktika taikoma ir kitose abatijose).
Westvleteren Brouwerij Westvleteren, gamyba 4’750 hl, web
Viena iš mažiausių trapistų daryklų, verdanti geriausią pasaulyje alų. Nepaisant nuolat didėjančios jų fantastiško alaus paklausos, vienuoliai neplanuoja plėsti gamybos. Tuo, tikriausiai, reikėtų pasidžiaugti, žinant kas nutiko su Chimay ir Koningshoeven.
Vestveltereno abatijoje alus daromas nuo 1839. Šiuo metu gaminamos 3 rūšys: Blond (žalias kamštelis) 5.8%; Extra 8 (mėlynas kamštelis) 8% ir Abt 12 (geltonas kamštelis) 10.2%. Westvleteren 12 pripažintas geriausiu pasaulyje alumi.
Negana to, jog alaus pagaminama labai mažai, jis parduodamas tik vienuolyne, tik iš anksto užsiregistravus telefonu ir tik po dvi dėžes per mėnesį vienam automobiliui. Be teisės perparduoti. Jei alus baigiasi, jo tiesiog nebūna. Todėl, netgi pačioje Belgijoje, jei rasite, kaina nuo pradinės 2 Eur gali pakilti iki 10 Eur už 0,3 l butelį. Tiesa, kalbama, jog vienuoliai savo vienuolyno kapitaliniam remontui planuoja kiek padidinti apimtis ir laikinai parduoti alų Colruyt supermarketuose.
Mums gi pasisekė iš kažkur gauti Westvleteren 8 (ačiū aks’ui). Nieko gero, tik 17 vietoje geriausių pasaulyje sąraše… 🙂
Žinoma, alus nestandartinis. Žinoma, kvapnus, skanus ir įdomus. Tamsiai rudos spalvos su didele rusva puta. Daugialypis vaisių, apynių skonis, šiek tiek saldumo, galima pajusti odos ar slyvų prieskonį, alkoholis nedominuoja. Puikus. Nors nepasakytume kad ypač ypatingai unikalus, bet tikrai vertas pagundos.
Koningshoeven (La Trappe), Brouwerij de Koningshoeven, gamyba 22’000 hl, web
Šią daryklą palikome paskutinę sąraše ne šiaip sau. Ji priklauso vienuoliams tik sąlyginai ir mažiausiai atitinka trapistų taisykles iš visų. Kita vertus, turbūt tik dėl didelių gamybos apimčių ir komericializavimo Lietuvoje galime rasti Koningshoeveno ir Šimė daryklų alų.
1886 m. atsidariusi darykla, pradžioje pasivadinusi Bernardiner Bräu, po penkių metų pakeitė jį į De Schaapskooi. 1969 metais vienuoliai sudarė dešimties metų sutartį su belgų darykla Artois (ne InBweeee). Pasibaigus sutarčiai, apie aštuoniasdešimtuosius, susidomėjimas trapistų alumi išaugo, o La Trappe vardas tapo žinomas. Deja, mažėjant vienuolių bendruomenei, 1999 m. jie nusprendė daryklą atiduoti į Bavaria rankas. To pasėkoje ženklas „Autentiškas trapistų produktas“ iš daryklos buvo atimtas. 2005 spalį, suteikus vienuoliams daugiau teisių darykloje (realiai – teisę užeiti kelioms valandoms per dieną), Tarptautinė trapistų asociaciją vėl leido naudoti autentiško produkto ženklą.
Iš pagrindinių darykloje gaminamų alaus rūšių pas mus galima nesunkiai rasti penkias.
Kadangi „Vienas pasaulis“ labai nevykusiai išvertė Dubbel alaus apibūdinimą (turintis 2 kartus daugiau salyklo), gal reikėtų papasakoti apie pavadinimų Duppel ir Tripel kilmę ir ką jie reiškia. Tiesa, Duppel ir Tripel galima versti kaip Dvigubas ir Trigubas, tačiau tai nereiškia dvigubą salyklą, alkoholį ir aplamai šie pavadinimai vienas su kitu turi nedaug bendro.
Taigi, grįžkime į istoriją, kai vienuoliai vartojo alų kaip kasdienį gėrimą. Tai buvo nedidelio alkoholio kiekio alus, panašus į stalo alų, tiesa, turiningesnis už pilznerį. Įvairių švenčių metu stalo alų pakeisdavo ypatingo virimo alus. Šis alus taip pat buvo pasiūlomas ir aplinkiniams gyventojams. Nors tikrąsias priežastis nusinešė laikas, manoma, jog pavadinimas Dvigubas kilo iš to, jog jis buvo dvigubai kvapnesnis nei kasdienis alus. Vėliau, gyventojams pageidaujant, o vienuoliams prireikus lėšų labdarai ar vienuolyno išlaikymui, toks alus buvo pradėtas virti ne tik šventėms. Taip Dubbel atsirado rinkoje.
Tačiau Trigubas visiškai nereiškia trigubai kvapnesnį alų lyginant su kasdieniu vienuolių alum. Tripel atsirado 1956 m. Westmalle darykloje. Šis pavadinimas kilęs iš to, jog alaus recepte naudojama trigubai salyklo. Tai reiškia trigubai daugiau cukraus mentale ir misoje, ir trigubai daugiau maisto mielėms. Taip, alus gerokai stipresnis, bet ne tris kartus lyginant su stalo alum.
Tiesa, niekaip negalime įsivaizduoti, jog į Quadrupel (Keturgubas) dedama keturis kartus daugiau salyklo, tai būtų absurdiška.
Alaus skonis yra svarbiausia, ir geriau, kaip sakoma, vieną kartą paragauti nei septynis kartus atpjauti.
Blond 6.5%
Pasak „Vieno pasaulio“ tai alus, atitinkantis daugumos europiečių skonį… Šviesiausias ir lengviausias iš viso rinkinio. Ne tokio stipraus aromato, vaisių, apynių skonis. Nėra labai prastas, bet tikrai ne iš geriausių.
Dubbel 7.0%
Gilus, tamsus ir turtingas alus, pakankamai sudėtingo skonio, kuris daro Dvigubą alų išskirtiniu tarp kitų alaus rūšių. Apyniai čia suteikia ne tiek kartumą, kiek pabrėžia skonio turiningumą. Geras.
Tripel 8%
Trigubas alus gerokai šviesesnis už Dubbel – tamsaus gintaro spalvos. Trpel alus brandinamas gerokai ilgiau, iš čia ir stiprumas, kuris turėtų padėti atsiskleisti skoniui, bet iš tiesų ima erzinti.
Quadrupel 10%
Stiprus alus. Tamsiojo cukraus ir priplėkusio ąžuolo skonis. Dar labiau jaučiasi alkoholis. Būtų panašu, jei sumaišytumėte vyną su brendžiu. Geriasi sunkiai, žinoma, su tokiu stiprumu nėra kur skubėti. Nepatiko.
Witte Trappist 5%
Vienitelė trapistų „balto“ alaus rūšis. Kviečių salyklas, aromatiniai apyniai ir, kaip ir priklauso baltam alui, citrusų, šieno, kalendros dvelksmas. Gal kiek per daug rūgštumo.
Bendrai vertinant visą Koningshoeven rinkinį visam trapistu kontekste – vidutiniška, labiausiai įsimintinas – Dubbel.
