Šių metų rugsėjį sukanka 200 metų Jokūbui Kristijonui Jakobsenui (Jacob Christian Jacobsen) – vienam iš žymiausių aludarių-novatorių ir Carlsberg daryklos įkūrėjui.
Mokslinė mąstysena, tobulumo siekis, ūkiškas požiūris į mokslą ir susidomėjimas visuomenine veikla – visa tai charakterizuoja Carlsberg „tėvą“. Savo įmonėje jis laikėsi devizo „veikti ryžtingai ir elgtis teisingai“.
„J.C. Jakobsenas buvo talentingas verslininkas. Jis įtikino Kopenhagos miesto tarybą duoti leidimą naujausiųjų technologijų alaus daryklos statybai už miesto ribų, arčiau prie vandens šaltinių ir geležinkelio linijos, kur buvo galima įrengti rūsius alaus laikymui. Pirmasis Carlsberg pilzneris, išvirtas 1847 metais susilaukė didelės sėkmės. Užsakovus sudomino skaidrus aukso spalvos alus, kuris buvo gerokai gaivesnis už elius ir porterius.“- aiškina Morten Ibsen, pagrindinis mikrodaryklos Jacobsen, atidarytos kompanijos įkūrėjo garbei, aludaris.
Būdamas 24 metų J.C. Jakobsenas naujausių alaus virimo technologijų dėka per rekordiškai trumpą laikotarpį sugebėjo įsukti Carlsberg verslą ir sukelti alaus gamybos procesų revoliuciją.
„Carlsberg laboratorijos darbuotojai, vadovaujami daktaro Emilio Kristiano Hanseno (Emil Christian Hansen), 1878 metais atrado metodą dauginti grynas mielių kultūras, tinkamas alaus gamybai. Šio atradimo dėka laimėjo ne tik Carlsberg kompanija, bet ir viso pasaulio alaus gamintojai ir vartotojai. J.C. Jakobsenas paskelbė detalų aprašymą, kad kiekvienas norintis galėtų pasigaminti reikalingą mielių dauginimo įrangą ir pasinaudoti šiuo metodu. Mielių kultūros Saccharomyces Carlsbergensis (Saccharomyces pastorianus) pavyzdžiai buvo siunčiami į viso pasaulio daryklas, o jauni aludariai atvykdavo i Kopenhagą semtis patirties iš Carlsberg.“- pasakoja Morten Ibsen.
Dar vienas žinomas Carlsberg laboratorijos pasiekimas – pH skalė. pH skalę, naudojama rūgštingumo lygiui nustatyti, sukūrė chemijos padalinio vadovas, daktaras Sorenas Sorensenas. 1909 metais jis panaudojo pH slalę savo baltymų, amino rūgščių ir fermentų tyrimuose, tapusiais šiuolaikinių baltymų chemijos pagrindu. Skalė yra paprastas ir universalus būdas tirpale nustatyti vandenilio jonų kiekį, įtakojantį jo rūgštingumą ir tirpale vykstančių reakcijų charakterį. pH skalės naudojimo sritis plati: nuo maisto produktų ir kosmetikos iki cheminių ar farmacinių preparatų gamybos. Bet koks skystis turi savo pH lygį, matuojamą norint sužinoti, kaip tirpalas sąveikaus su gyvais organizmais.
Be aludarystės J.C. Jakobsenui rūpėjo visuotinis gėris, jis siekė indėlio ir į geresnės visuomenės sukūrimo procesą. Jakobsenas buvo žinomu mecenatu, rėmė dailę ir architektūrą, suvaidino didelį vaidmenį to meto stambių projektų įgyvendinime, kai kurie iš jų – gražiausios Kopenhagos botanikos sodo oranžerijos statyba ir Danijos sostinės vandens tiekimo sistemos pagerinimas.
Jakobseno namai tapo intelektualaus ir mokslinio elito susitikimų vieta, tarp svečių buvo H.K.Andersenas, chemikas mikrobiologas Lui Pasteras.
1876 m. buvo sukurtas Carlsberg fondas, kuriam Jakobsenas palikimu užrašė Carlsberg įmonę. Dar ir šiandien, švenčiant 200-ųjų Jakobseno gimimo metinių jubiliejų, fondas valdo kontrolinį Carlsberg kompanijos, užimančios ketvirtąją vietą pasaulyje pagal alaus gamybą, akcijų paketą. Fondas remia Danijos mokslininkų tiriamąją veiklą humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų srityse ir valdo Carlsberg laboratoriją, kurioje dirba virš šimto mokslininkų.
Per šį fondą Jakobsenų šeima dovanojo Kopenhagai miesto įžymybes – undinėlės statulą, Gefiono fontaną, vieną didžiausių Danijoje meno muziejų Ny Carlsberg Glyptotek. Jakobsenas dažnai minimas už finansinę paramą Frederiksborg pilies atkūrimui po gaisro ir už Nacionalinės istorijos muziejaus įkūrimą. „Auksinės taisyklės“ Jakobseno užrašytos jo testamente 1882 metais, skelbia: „Carlsberg daryklų valdyme visuomet turi būti tikslas, nesusijęs su staigiu pelno gavimu, bet vedantis prie aukščiausiojo tobulumo lygio aludarystės meno vystyme tam, kad daryklos ir jų produkcija visuomet būtų pavyzdys ir, įkvėpdamos kitus šiuo pavyzdžiu, išlaikytų aludarystę aukštame ir kilniame lygyje.“
Ar šios „Auksinės taisyklės“, išgraviruotos virš įėjimo vartų, ir šiandien įkvepia darbuotojus?
Pagal Unipack.Ru
