Foto: beergirls.net
Visai neseniai, 2010 metais, UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) pripažino Prancūzijos virtuvę pasaulio žmonijos paveldu. Galbūt netrukus sąrašą papildys ir vokiškas alus.
Vokietijos aludarių, politikų ir visuomenės veikėjų grupė pasisakė už tai, jog šalies 14 a. alaus grynumo įstatymas turi būti įtrauktas į JT sąrašą kaip nematerialusis pasaulio kultūros lobis.
„Šis beveik 500-metų senumo įstatymas, žinomas kaip Reinheitsgebot, yra vienas seniausių maisto produktų ir gėrimų reglamentų pasaulyje“,- teigia Vokietijos gryno alaus instituto (DIRB) atstovai.
„Ilgą laiko tarpą tai buvo geriausia absoliučiai gryno, skanaus ir kokybiško produkto garantija vartotojams. Alus yra ir bus Vokietijos nacionalinis gėrimas.“
Vokietijos alaus grynumo įstatymas datuojamas 1516 metais, kai jį pasirašė Vilhelmas IV iš Bavarijos ir užtikrina, kad šalies aludariai gali naudoti tik salyklą, apynius, mieles ir vandenį be jokių dirbtinių priedų, pavyzdžiui, kvapiųjų medžiagų ar konservantų.
Tačiau aludariams gali kilti problemų, nes Vokietija nėra ratifikavusi Junesko konvencijos dėl žodinio ir nematerialaus žmonijos kultūros paveldo, kuriuo siekiama apsaugoti gyvenimo ir kultūros tradicijas visame pasaulyje.
Vokietijoje egzistuoja apie 5000 rūšių alaus, kurias verda 1327 daryklos. Eksportuojama tik apie 15% viso pagaminto kiekio.
Į Junesko sąrašą taip pat jau įtraukti flamenko šokiai Ispanijoje, tradicinių kilimų audimas Irane, Sibilės daina Maljorkoje, imtynės aliejuje Turkijoje.
Pagal AFP
