Į pagalbą alaus degustatoriams

Utenos alaus gamintojai (kažkaip neapsiverčia pavadinti jų aludariais) surengė viešą savo naujo produkto degustaciją ir net ėmėsi pamokyti šio subtilaus meno. Norime prisidėti prie šios puikios iniciatyvos, ir pateikiame keletą degustacijos taisyklių bei alaus stiliaus aprašymus – informaciją, kurią būtina žinoti kiekvienam alaus vertintojui.

Trys pagrindinės alaus degustacijos taisyklės

1) Naudokite tinkamą terminologiją.

Prieš keliolika metų užteko keleto frazių alui apibūdinti – pvz. „iš tyro vandens“ ir „pergalės skonis“. Mikrodaryklų bumas privertė išrasti šimtus naujų būdvardžių, paaiškinančių koks tyras ar pergalingas alus iš tiesų yra. Laimei, jums nereikės įsiminti daugumos jų, nes dauguma yra fake žodžiai, kuriuos sugalvojo girti alaus ekspertai, ir tikriausiai patys apšalo tuomet, kai vėliau pamatė juos spaudoje. Kaip dar galima paaiškinti, kodėl suaugę vyrai naudoja žodžius kaip chlorofenoliškas, Balingo laipsniai, high-gravity ar krauzeningas apibūdinti kažkam, kas gali būti nupirktas statinaitės pavidale?

Aludaris: Taigi, ką manote apie mūsų skanų naują Nudrožtą Medinuko Vabalo Stoutą?
Girtas alaus ekspertas: Bl’t kas tai yra? Maniau, kad aš netyčia bare išgėriau fuckin kibirą muilo.
Aludaris: Kas tai buvo?
Girtas alaus ekspertas: Aš sakau, aš tikrai pajutau barzfookanzope puokštę.
Aludaris: O! Tai yra geras dalykas, tiesa?
Girtas alaus ekspertas: Tyčiojatės? Barzfookanzope Aukštutinės Bavarijos tarme reiškia chlorofenoliškas!
Aludaris: O! Tai yra geras dalykas, tiesa?

Tiesą sakant, jums tereikia žinoti keletą žodžių: riešutų, salykliškas, vaisių, apynių, grūdėtas, dygus, sodrus, sieringas, džiovintų slyvų ir minerališkas. Ką jie reiškia? Niekas nežino. Svarbiausia, vertinant alų, naudoti jų kiek galima daugiau. Pavyzdžiui, jūs niekada neturėtumėte tiesiog pasakyti: „Šis alus salykliškas“. Vietoj to, turėtumėte pasakyti: „Juntamas salykliškumas gomuryje bei vaisinis sodrumas ir dygumo atspalviai sieringumo puokštėje su minerališkai mentališka išraiška“.

2) Įdarbinkite visus savo jausmus.

Jei jūs paragavote alų ir galvojate: „Mmmm, skonis geras“, nemanykite taip. Naudokite kiekvieną pretenzingą organą jūsų kūne pasipriešinti net menkiausiam malonumo ženklui. Tiesiog todėl, kad gero skonio alus nereiškia, jog jis yra geras. Jūs turite įtraukti į žaidimą kitus keturis jūsų pojūčius, kad padarytumėte tinkamą sprendimą.

Išvaizda: Apžvelkite alaus etiketę. Jei jūs matote keletą aukso medalių, apibūdinkite kaip „kelrodė žvaigždė, į kurią turėtų lygiuotis kiti alūs“. Matote tarptautinius žodžius? Jei jie atrodo europietiški, vadinkite alų „tradicinis, ištikimas seniesiems papročiams“. Jei žodžiai atrodo lyg juokingi simboliai, naudojami vietoje keiksmažodžių, įvardinkite alų kaip „egzotiškas keliauninkas, pasakojantis puikias istorijas“. Jei etiketėje yra dainuojanti žuvis, šokantis briedis arba koks kitas gyvūnas, darantis tai, ko įprastai gyvūnai nedaro, vadinkite jį „drąsus išsišokėlis su didele potencija“.

Garsas: Ar esate girdėję ką nors kitą kalbant apie alų? Jei taip, pabandykite įtraukti kiek įmanoma daugiau šių nuomonių į savo sprendimą: „Taip, jis yra žaliame buteliuke, tačiau, kita vertus, jis kainuoja 8 litus už pakuotę gėrimų išparduotuvėje, kuri yra Laisvės prospekto ir Rygos gatvės kampe, kur gretimai taip pat galima gauti skanių kebabų“.

Jausmas: Ar manote, kad alaus daryklos atstovas, stovintis greta, apdovanos už gerą reitingą nemokamais dalykėliais? Jei taip, atnaujinkite savo vertinimą, atsižvelgiant į tai, kiek dovanėlių, manomai galite gauti. Taigi, vidutiniškai padorus alus gali tapti „protu nesuvokiamu triumfu,“ blogas virsta „galingu nauju pareiškimu“ ir kažkas, kas galėtų būti kaip langų valiklis, pakyla į „ambicingą ir perspektyvų“. Atstovui neminėkite, ar alus bus „perspektyviu“ ir kitą kartą, kai jį ragausite.

Kvapas: Alus kvepia užsieniu, arba, alaus ekspertų kalboje, skunsu? Užsienietiškumas yra gerai, nes užsienio šalys yra toli, o kuo toliau yra alaus darykla, tuo geresnis alaus skonis. Ypač jei ant etiketės užrašyta Export, nes užsieniečiai nenori nuvertinti savo šalies, todėl eksportuoja tik pačius geriausius dalykus.

3) Jei abejojate, malkite liežuviu.

Pareikšti besąlyginę nuomonę apie alų yra panašu į mojavimą priešui didele vėliava, kad jis žinotų, kur tiksliai šaudyti. Jei nesate tikri dėl alaus kokybės, nes jūs negalite pamatyti etiketės ir nesate tikri, kad aludarių atstovas duos jums nemokamų dalykėlių, jūs turite pateikti savo nuomonę taip, kad bukas žiūrovas nesuprastų, ar jūs giriate alų, ar planuojate naudoti jį žiurkėms rūsyje nuodyti.

Vietoje posakio „Aš manau, tai yra daugmaž gerai“, jums derėtų pasakyti: „Atrodo, jo didingumas jau buvo smulkiai įvaldytas kongenialiu atrankos būdu, dar jo esmė įveda nevienareikšmiškumą pateisinančiom aplinkybėm su aukštojo laipsnio pobūdžiu ir sudomina pirminio kodiškumo referentine atsakomybe, jei aš galiu perfrazuoti garsų alaus kritiką baroną fon Troutenmajerį“.

Sunku nesutikti su žmogumi, kurio jūs negalite suprasti, nors galite bandyti. Jei konkuruojantis alaus snobas bando ištraukti jus iš už jūsų puikios priedangos, sakydamas „Nemėgstu nesutikti, bet manau, kad, kodiškumo referentualizacija gąsdinančiai interpoliatyvi su pobūdyje varijuojančiu reikšmingumu“, piktai mestelėkite žvilgsnį į jį ir pasakykite tvirtu tonu: „Juokinga, aš galiu prisiekti jog kaip tik tą ir pasakiau“.

Kita saugi taktika yra palyginti alų su kokia nors neegzistuojančia rūšimi. Nes alaus rūšių daugėja ne dienom, bet valandom, tad net labiausiai išmanantys alaus ekspertai neapkaltins jūsų, bijodami pasirodyti atsilikusiais. Taigi, užuot iš tikrųjų pareiškę nuomonę apie alų, pasakykite jog jis yra „daug labiau panašus į Apleisto Batų Fabriko alaus daryklos naują Tiesos Čiulpikų Pušies Sakų elį, ta prasme, kad jie visiškai skirtingi“.

Alaus stiliai

Kai buvote paaugliu, tikriausiai manėte, kad visas alus yra tiesiog alus. Bet kaip alaus degustatorius, jūs turėtumėte žinoti, kad yra daug alaus subkategorijų, panašiai kaip šunys yra vadinami kokerspanieliais ar žiurkiniais terjerais, o kai kurios didelės žiurkės vadinamos čihuahua.

elis: kai kurie puristai gali teigti, kad šis angliškas gėrimas iš viso nėra alus, bet jie yra tie žmonės, kurie mano jog gerti dėžę alaus kompanijoje su savo šunimi nėra puikus laiko leidimo būdas.

biteris: šis apyniuotas anglų alus populiarus tarp vyresnio amžiaus vyrų, kurie rūko pypkes, nešiojasi pinigines monetoms ir reikalauja pripažinti, kad feldmaršalas Romelis buvo „iš tikrųjų apsukrus kaip lapė, bet netinka pavadinti šiam gudriam anglų buldogui“.

bock: šio vokiško alus pavadinimas kilęs iš ožio, nes kaip ožys jis yra gyvas, stiprus ir kvepia ožiu.

doppelbock: vokiškas dvigubas ožys. Pagavot mintį?

eksportas: tai toks baisus alaus stilius, kad vietiniai gyventojai atsisako jį gerti, todėl alaus darykla siunčia jį į užsienius, kur niekas nežino ko nors geresnio.

vaisinis: šie alaus gėrimai buvo sukurti moterims ir kai kuriems vyrams, kurie kategoriškai ginasi jei jūs pavadinate juos aiškiai homoseksualiais.

lageras: yra tiems, kurie mėgsta pasakyti jog šis šviesus, aukso spalvos alus patiekiamas šaltas, kad būtų galima atskirti nuo šlapimo, bet tiesa tame, kad šlapimas turi daug geresnę putą.

miežių vynas: kai kurie teigia, jog tai ne alus, bet leiskite man pasakyti štai ką: jeigu jo skonis yra kaip anties, kvepia antimi ir priverčia jus vaikščioti kaip antis, tai greičiausiai yra miežių vynas.

porteris: šis stiprus alus buvo sukurtas tvirtiems šiurkštiems darbininkams, kas padarė jį populiariu senojoje Anglijoje, kurie tiesą sakant gertų ir ožio prakaitą, jei nuo jo galima būtų prisigerti.

stoutas: tamsus, turtingas alus taip pavadintas todėl, kad išgėrę tuziną bokalų jūs jausitės pakankamai stiprus pats vienas nugalėti visus keturis policininkus.

trappist: šį alų gamina vienuoliai pažymėti savo turistų gaudymo spąstais įgūdžius savo pervertintose vienuolynų suvenyrų parduotuvėse. 1816 m. vienuoliai pakeitė savo vardą iš spąstininkų į trappistus kai suprato, jog jie kalba prancūziškai, todėl reikalingas įmantresnis pavadinimas.

Pagal Modern Drunkard Magazine