Naujoji Švyturio darykla atidaryta

Ne, tai ne balandžio pirmosios pokštas. Nepaisant baisios valdžios neapykantos alui, talibiškų draudimų ir idiotiškų įstatymų, Karlsbergas, Utena ir Bruklinas nusprendė investuoti „varganus“ 7 milijonus eurų į modernią alaus daryklą. Kiek ten kurio dalies, pranešimas spaudai nutyli. Na, o gal tiesiog investicija buvo suplanuota prieš tris metus, ir, atėjus gandragalviams į valdžią, trauktis jau nebebuvo kur. Vienaip ar kitaip, Klaipėda turės gražų pastatą, klaipėdiečiai – renginių erdvę, Lietuva – naujutėlę crafty alaus daryklą.

Jei mus įdėmiai skaitote, jau žinote, jog Švyturys susidraugavo su amerikonų bravoru Brooklyn Brewery. Jei neskaitote, galbūt pastebėjote, jog Utenos koncerną įsimylėjusiuose baruose greta visų tų sintetinių kronenborgų ir grimbergenų atsirado ir Brooklyn alaus. Tai štai, tie amerikonai jau investavo į Carlsberg daryklas Norvegijoje ir Švedijoje, ir, pasidžiaukime, Lietuvoje.

„Klaipėdoje radome aludarius, kurie yra atsidavę savo darbui ir deda visas pastangas, kad vartotojams Lietuvoje galėtų pasiūlyti kuo daugiau naujų alaus rūšių bei skonių. Visada renkamės tokius partnerius, su kuriais mus sieja aistra ir vienodas požiūris į tai, ką darome“ – sakė specialiai į daryklos atidarymą iš Niujorko atskridęs Brooklyn Brewery prezidentas Robin Ottaway.

Gerai, bandysime per daug necituoti visokių glavniausių. Švyturys mirė, tegyvuoja Švyturys Brewery – taip dabar vadinsis naujoji įmonė.

Pažiūrėkime, ką vietoje šio, sąlyginai dar gražaus, tarybinio pastato Kulių Vartų gatvėje, Klaipėdoje pavyko pastatyti.

Kadangi statybininkai dar pluša pilnu tempu lipdydami apdailą, pasinaudojome proga palikti linkėjimus ant vienos iš plytų, kuri pus įlipdyta į pastato fasadą.

Kai jau viskas bus sulipdyta, fasadas atrodys taip:

O štai jums visų slaptų kambarėlių planas ir visa darykla kaip ant delno. (Paspauskite, jei norite pasididinti.)

Trumpai, kas jūsų lauks viduje.

Švyturys BHouse – ta vieta, kur galėsite užeiti kasdien, pažiūrėti, kokio alaus yra..

ir, jei pasiūla netenkins, užeiti į kitą barą. Arba pasilikti. Gal net paklausyti kokio koncertuko, suvalgyti kokį maistą iš Kaštono (toks kabakas Klaipėdoje, jie dabar maitins ir šiame gastrobare), užeiti į Geroalaus parduotuvę. O pasysiot gali tekt ropštis į antrą aukštą, bet apie tai kiek vėliau. Man gastrobaras skamba kaip gastritas, bet tiek to.

Vieną ploto gabalą užima socialinio gyvenimo erdvė, dvigubai didesnį – darykla. Visi ten visaip kaip žadėjo, jog bus „atvirumas“, ir tam, kad pamatytumėte gamybą, nereiks užsirašyti prieš savaitę ir nereiks susirinkti pakankamos grupės, kad jums ką nors parodytų. Na, ką ir kaip parodys – parodys gyvenimas… Bet kuriuo atveju, galėsite pasidairyti per didžiulius langus iš lauko.

Gamyba, ko gero, ta įdomiausia daryklos vieta. Naujutėliai Esau&Hueber įrenginiai dar nepilnai suderinti, todėl bandomieji virimai bus tiesiog išpilti. Žiauru… Šioje, palyginus kompaktiškoje dalyje išsidėstė keturios 12 000 litrų ir keturiolika 6 000 litrų brandinimo talpų.

Šios talpos, beje, pagamintos Alytuje. Taip.. sudie senosioms horizontalioms talpoms, dabar ir čia, kaip visur kitur, bus konusinės.

Virimo dalyje galima daryti 4-5 virimus per parą po 3000 litrų. Aha, pasakysite. Labai įdomu. O kas iš to? Iš to gaunasi, jog visa (bent jau taip teigiama) Tradicinė Švyturio kolekcija bus verdama čia, o mažos talpos leis turėti daug ir įdomaus alaus partijomis po 5 000 litrų. Taigi, savo gimtadieniui jau galite rezervuoti vieną iš jų. Tai jum kainuos šiek tiek daugiau, nei naujas MacBookas. Na, gal pora makbukų. Ne tiek ir daug.

Jei žiūrėsite į planą – dešiniausiai yra išpilstymo linija. Pasirinkite, kaip savo gimtadienio alų norėsite atsiimti, kegais (45 /valandą) ar buteliukais (3000 /valandą)?

Nors darykla save pristato kaip craft, pagal apibrėžimą taip nėra. Bet gal spręskime pagal rezultatą, kurio dar teks palaukti. Kol kas tik gražus pastatas ir gražūs, modernūs įrenginiai.

Atskirai reikėtų paminėti daiktą, kuriuo labai džiaugėsi aludarė Džuljeta Armonienė, apynių ekstraktorių. Tai toks gana retas didesniųjų aludarių tarpe aparatas, kurio pagalba alų galima praturtinti visokių, kokių tik šaus į galvą, ingredientų aromatais. Žolių, gėlių, kmynų, krapų, pelynų, kitų arbatų, na ir apynių, žinoma. Kaip eksperimentinis produktas vienas iš šių aparatų lyg ir veikia kaip sauso apyniavimo įrenginys. Antras agregatas gražintas atgal gamintojui tobulinti – jį norėjo naudoti karštai misai aromatizuoti, bet kol kas ne viskas veikia, taip kaip norėtųsi.

Tiesa, aludariai perspėjo, kad antradieniais ir ketvirtadieniais darykloje geriau nesilankyti. „Antradieniais alus verdamas iš miltelių, ketvirtadieniais – iš vietinių kačiukų ir kitų graužikų. Taigi, būkit įdėmūs“ – juokauja Jonas Lingys, atestuotas alaus somelje ir Švyturio reprezentatorius. Ir dar prašė šito neviešinti, nes čia komercinė paslaptis.

Apėjome visą gamybą, bet liko dar viena patalpa, matoma per baro stiklines grindis – 134 m² statinių rūsys. O tai reškia, jog tikrai dar bus statinėse brandinto alaus. O taip pat prižadėtas buteliuose bręstantis (antrinė fermentacija) ir rūgštusis alus. Ah ah.. brett?? Ar tas  citrinos rūgšties pakaitalas – laktozė? Aludarius prašome nesipiktinti ir neaiškinti, kad laktozė šiaip yra saldi. Būna saldi, būna rūgšti. Čia ne technologinis, o kūrybinis rašinys 🙂

Ai, maža ko prižadėjo. Viskas gražu, puiku ir nuostabu iki tos vietos, kokio ir kur gi to alaus bus galima rasti. Kokio – sprendžia marketingas. Ok, logiška. Jei marketingas – ne debilai. Bet, lygtai, ne 🙂 O platinimas, pasirodo, jau iš viso ne daryklos reikalas, tuo užsiima Utena, ką jie sugalvos, ten ir rasit. Arba nerasit. Ten jau neadekvatūs. Na, ką darysi… Sako, gal bent to reto ir vienkartinio vietinėje parduotuvėlėje bus galima įsigyti per šventes.

Bet grįžtame į socialinio gyvenimo erdvę. Laiptais užsiropštę į antrą aukštą galim rasti tualetus. Ir „muziejų“. Jei gaminto/gaminamo alaus (ne istorinio) buteliais dekoruotą sieną galima vadinti muziejumi, tai tiek to, tebūnie „muziejus“. Bet jei dar nepadusot, galit ropštis dar aukščiau – į Beer Garden terasą ant stogo ir apžvalgos aikštelę (ten, kur toks dar nedabaigtas kaminas, na, gerai, gal švyturys, bet primena kaminą). Padususiems yra liftas. Visa tai kol kas dar neveikia, ir pikti apsauginiai veja visus šalin.

O pabaigai Andriaus citata. „Čia pat persikelia ir „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“, kurių minimali alaus partija – vos 100 litrų. Tai mums leidžia drąsiai eksperimentuoti ir vartotojams pasiūlyti išskirtinio, riboto leidimo alaus. […] Nuo šiol aludarystė tampa atvira socialinio gyvenimo dalimi – tai bus ypatinga vieta Klaipėdoje“, – pasakojo A. Bagdzevičius. Andrius – tas, kuris Raudonose plytose buvo aludariu. Dabar ten aludaris koks tai tatuiruotas pankas, Mažvydas Matukas, o Andrius – marketoidas, tikriausiai tas, kurį tarkuosime už durnus pasirinkimus 🙂

Kažkaip reiktų pabaigti straipsnelį įžvalgom ir apžvalgom? Džiugu, jog Švyturys nori pasirodyti atviru ir draugišku, o ne kažkokiu dideliu pastatu už aklinos mūrinės sienos, kurio „studijoje“, tipo, galima susipažinti su „procesu ir idėja“ jei jūsų ne mažiau 15 žmonių ir pranešėte prieš 2 savaites. Tik išmeskit iš savo prezentacijų „aludarystės ekspoziciją“. Dekoracija ten, o ne ekspozicija. O kol kas lauksim naujienų iš gamybos linijos. Ir sėkmės visiems ~20 darbuotojų su 1580 Eur vidutiniu užmokesčiu. Čia be ironijos, jei ką.