Nuomonė: alkoholis nėra asocialaus elgesio priežastis

Daugelis žmonių mano, jog girtavimas yra amoralumo, smurto ir asocialaus elgesio priežastis. Tai nebūtinai tiesa, teigia socialinė antropologė, socialinių problemų centro direktorė iš Anglijos Kate Fox.

Ketė mano, jog antropologui nėra būtina keliauti į neištariamo pavadinimo pasaulio kampelius, studijuoti keistą genčių kultūrą su kaistais įsitikinimais ir mistiškais papročiais, gyventi purvinuose vietos nameliuose ir saugotis musonų ar maliarijos. Iš tiesų, labiausiai stebinanti gentis yra čia, už mūsų durų slenksčio.

Jei reikia keistų įsitikinimų ir paslaptingų papročių pavyzdžių, pažvelkite į mūsų požiūrį į gėrimą ir jo vartojimo įpročius. Pasiimkite bet kokį laikraštį ir perskaitysite, jog esame besaikio alkoholio vartojimo nacija, jog geriame per daug, per jauni, pernelyg greitai ir jog tai daro mus smurtautojais, pasileidusiais, asocialiais, ir apskritai bjauriais.

Žinoma, mes turime šiokių tokių problemų su alkoholiu, tačiau kodėl?

Problema tame, jog mes tikime, kad alkoholis turi stebuklingų galių – kad jis priverčia mus tapti agresyviais, pasileidusiais, netvarkingais ir net smurtaujančiais. Tai netiesa.

Dideliais kiekiais alkoholis sumažina mūsų reakcijos laiką, raumenų kontrolę, koordinaciją, trumpalaikę atmintį ir suvokimą, gebėjimą kalbėti aiškiai. Tačiau jis negali selektyviai sulaužyti mūsų socialinių taisyklių. Jis neverčia mus sakyti „Ei, mergina, gal pasidulkinam?“ ir pradėti poruotis su visais. Tai pat jis neverčia kumščiuotis po frazės „Ko čia žiūri?..“ Alkoholio poveikis atsiranda dėl kultūros taisyklių ir normų, o ne dėl cheminio etanolio veikimo.

Egzistuoja milžiniški tarpkultūriniai skirtumai, kaip elgiasi žmonės išgėrę alkoholio. Kai kuriose visuomenėse (pavyzdžiui, Anglijoje, JAV, Australijoje, dalyje Skandinavijos) gėrimas asocijuojamas su atslopinimu, agresija, amoralumu, smurtu ir asocialiu elgesiu. Tai „prieštaringo“ požiūrio kultūros. Kitose visuomenėse (pavyzdžiui Lotynų ar Viduržiemio jūros regionuose), alkoholio vartojimas nėra siejamas su tokiu nepageidaujamu elgesiu. Tai moraliai neutrali, normali sudėtinė kasdienio gyvenimo dalis – maždaug tomis pačiomis sąlygomis kaip, tarkim, kava ar arbata.

Tokio skirstymo nelemia didesnis ar mažesnis alkoholio suvartojimas – daugelyje integruoto gėrimo kultūrų išgeriama santykinai daugiau nei prieštaringo požiūrio kultūrose. Visi skirtumai yra aiškiai susiję su įsitikinimais apie alkoholį, skirtingais lūkesčiais dėl jo poveikio ir įvairiomis socialinėmis taisyklėmis apie girtus poelgius.

Esminiai faktai buvo įrodyti ne tik kokybiniais tyrimais, bet ir moksliniais eksperimentais. Pagrindinė jų išvada – jei žmonės mano, jog geria alkoholį, jie elgiasi pagal savo kultūrinius įsitikinimus apie alkoholio poveikį elgesiui. Prieštaringo vertinimo kultūrose, kai tikima, jog alkoholis paverčia amoraliais ir agresyviais, eksperimentų metu vietoje alkoholinio gėrimo buvo pateikiamas bealkoholinis „placebo“. Eksperimento dalyviai imdavo atvirauti, labiau demonstruoti save ir, pakankamai provokuojant (ypač jaunus vyrus), tapdavo agresyvūs. Mūsų įsitikinimai čia svarbiausi – jei tvirtai tikite, jog alkoholis sukelia agresiją, elgsitės būtent taip. Tiesą sakant, galėtumėte girtai siautėti net nuo bealkoholinio placebo. Mūsų klaidingas įsitikinimas puikiai tinka antisocialinio elgesio pateisinimui. Jei girtavimas sukelia blogą elgesį, reiškia jūs nesate atsakingas už tai. Galite kaltinti alkoholį – „tai buvo tik girtos kalbos“, „buvau ne aš“ ir pan.

Tačiau galima pakeisti gėrimo kultūrą. Kultūros poslinkiai vyksta visą laiką, ir yra daug įrodymų (iš kruopščiai kontroliuojamų eksperimentų, vykdomų natūralioje aplinkoje, pavyzdžiui, baruose ir naktiniuose klubuose), jog nebūtini drastiški pokyčiai tam, kad būtų padaryta įtaka išgėrusių žmonių elgesiui. Šie eksperimentai rodo, kad net tada, kai žmonės yra labai girti, jei yra paskata (finansinis atlygis arba net socialinis įtvirtinimas), jie puikiausiai gali visiškai kontroliuoti savo elgesį – socialiai elgtis taip, lyg būtų visiškai blaivūs.

Norint tokių pasikeitimų, mes turime visiškai ir radikaliai permąstyti visų antialkoholinių švietimo kampanijų tikslus ir pranešimus. Iki šiol pastangos tik užtvirtino ar net pablogino problemą, nes beveik visos jos tiesiog sustiprino mūsų įsitikinimus apie magišką alkoholio blogį, atslopinimą.

Drinkaware svetainėje, pavyzdžiui, įspėja jaunus žmones, kad tik trys pintos alaus (t.y. visiškai normalus vakaras) „gali būti asocialaus, agresyvaus ar smurtinio elgesio priežastis“, kad „jūs galite pradėti sakyti neapgalvotus dalykus“, kad alkoholis yra susijęs su dideliu lytinių ir gatvės nusikaltimų procentu, ir kad kitą rytą „jūs galite būti šokiruoti, ką darėte praėjusią naktį“.

Antialkoholinis švietimas pasieks tikslą ne tada, kai jauni žmonės bijos ir vengs alkoholio todėl, kad jis nuodingas ar pavojingas, bet kai jis taps nuobodžiu. Tarkim kam įdomu, jei jūs išgersite 15 dvigubų espresso puodelių vienu mauku? Nors niekas neaiškino silpnapročiams paaugliams apie kofeino perdozavimo pavojus (nors tokie tikrai egzistuoja), gerti tiek kavos jiems tiesiog idiotiška ir taškas.

Turime siekti kultūros, kurioje nereikia jokios antialkoholinės švietimo programos, kaip nereikalinga jokia anti-kavos ar anti-arbatos švietimo programa.

Jei kava taptų didžiule socialine problema – jauni žmonės nesaikingai gertų kavą kiekvieną penktadienio ir šeštadienio naktį ir tada siautėtų miestų centruose, dalyvautų muštynėse ar užsiimtų nesaugiais lytiniais santykiais su atsitiktiniais partneriais – kai kurios visuomenės imtų drausti kavos įsigijimą, vartojimą, skelbtų perspėjimus apie kavos žalą o tuo pačiu suteiktų jai „draudžiamo vaisiaus“ statusą. Kiekvienas turėtų žinoti, jog netgi trys kavos puodeliai (šeši kavos „vienetai“) gali būti asocialaus, agresyvaus ir smurtinio elgesio priežastimi. Baisūs kofeino poveikio rezultatai būtų visuotinai afišuojami, kava būtų siejama su katastrofiškais padariniais ar bent jau su viešosios tvarkos pažeidimais. Be jokios abejonės, jauni žmonės turėtų galingą motyvą nesaikingai prisigerti dvigubo espresso ir puikiai pasiteisinti dėl savo blogo elgesio.

Tai gali skambėti kaip mokslinės fantastikos istorija, bet tai yra būtent tai, ką padarė mūsų nevykusios antialkoholinės švietimo programos. Per pastaruosius keletą dešimtmečių vyriausybė, gėrimų pramonė ir mokyklos, kovodami su asocialiu gėrimu, padarė tiksliai tai, ką jie turėtų daryti visiškai atvirkščiai. Ar dar galime būti šiek tiek optimistais, manydami jog galiausiai jie apsigręš aplink ir pradės veikti teisinga kryptimi?

Redaguotas Kate Fox pasisakymas BBC Radio 4.