Vasarą festivalių trūkumu skųstis neturėtume. Tačiau, kad ir kokia alaus šalimi besivadintume, jau beveik dešimt metų Lietuvoje alaus šventės nevyko. Istorija mena praėjusiame amžiuje devynis metus iš eilės Vingio parke vykusį festivalį „Tris dienas tris naktis“, dešimtaisiais metais Zuoko valia numarintą. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad tuomet kai kurios alaus šventės buvo pakankamai skurdžios, nors pavadintos skambiu „tarptautiniu“ vardu, banaliai siūlė tik keleto didžiųjų kombinatų alų.
Per tą dešimtmetį daug kas pasikeitė. Lietuviai (ir ne tik) atrado tikrą, ne iš miltelių virtą alų. Augant susidomėjimui mažųjų aludarių produkcija pasikeitė ir požiūris į alų. Tiesa, kol kas esame tik „akmens“ amžiuje: iš vieno kraštutinumo puolę į kitą manome, jog alus turi būti tik mistiškai „gyvas“, tik išvirtas pagal mistiškus grynumo įstatymus ar iš „nekaltų mergelių rankomis priskintų ir šalia aukuro džiovintų apynių“ (citatos aut. Regis). Štai tokio alaus fiestą rugpjūčio pradžioje ir žada surengti organizatoriai.
Tam, kad alaus šventė įveiktų žiaurias blaivininkų užkardas, ji buvo pavadinta „Amatų, muzikos ir alaus festivaliu“. Taigi, bus pasiūlyta ir visokių kitokių „akmens“ amžiaus atributų: kalvių pleneras, amatininkų mugė ir pan.
Visgi dalyviams nuobodžiauti tarp puodžių, kalvių, virvių vijikų, krepšių pynėjų ir Himalajų druskos prekeivių neteks. Festivalio programa iš tiesų labai įvairi. Mėgstančius varžytis kvies alaus maratonas, paršelių čempionatas, kiauliaganio rinkimai, statinės ridenimas, grūdų maišo nešimo varžybos. Veiks gyva alaus gamybos ekspozicija, alaus pirtis ir alaus atributikos kolekcionierių parodos. Gros įvairiausi muzikantai, pradedant LRT „Duokim garo“ ir pučiamųjų orkestrų pasirodymais, baigiant „Studija“, „ŽAS“, „Rondo“, „P. Meškėla“, „Jazzu“. Kelmės dramos teatras parodys B. Dauguviečio „Žaldokynę“. Norintys galės aplankyti A. Grigonio, A. Udrienės ir Davros daryklėles. Žodžiu, organizatoriai tiek prižadėję, kad užtektų bent porai renginių.
O visgi, kas gi tie organizatoriai, nepabijoję būti apšaukti „tautos girdytojais“? Tai Alaus brolija, Pakruojo turizmo centras, vietos veiklos grupė „Pakruojo rajono partnerystė“, Pakruojo verslo ir informacijos centras. Žinoma, neapsieita be Pakruojo savivaldybės palaiminimo bei paramos. (Здесь зрители аплодируют, аплодируют, аплодируют, кончили аплодировать.) Kai kurias atrakcijas rengs toks žinomas veikėjas G. Klimkevičius (vėl liksit skolingi už tualetus?).
Aludariai, dalyvausiantys festivalyje: Davra, Vilkmergės alaus, Rinkuškiai, Joalda, Alsteka, Jovarų alus, Grigonio įmonė, Klausučiai, Karpynės bravoras, Juozo HBH, Širvėnos bravoras, Piniavos alutis, Raginėlis, Rozalimo alus, Dvareliškių alus, Aluverda. Miltelinio alaus gamintojus atstovaus Volfas-Engelman. Organizatoriai tikisi sulaukti apie 20000 lankytojų.
Programa ir informacija: http://www.pakruojo-festivalis.lt/
Bilietai: vienai dienai 10 Lt vienam asmeniui
Palapinių miestelis: 10 Lt (už palapinę), po 2 Lt žmogui
Pasak Tiketos, renginio metu griežtai draudžiama fotografuoti ir filmuoti, tačiau organizatoriai šį baisų melą neigia ir siūlo imti visas vaizdo fiksavimo priemones bei mėgautis švente.
Gero alaus ir gero oro!
Viskas gerai, tik kam reikia tų kliedesių apie miltelinį alų? Alaus koncernų produkcija yra tokia, kokia yra ne dėl mistinių miltelių, o dėl kitų gamybinio proceso priežasčių. Kažkada ir anksčiau buvau apsilankęs šitame bloge, tai toks įspūdis, kad autorius nieko kito be savo rašinių neskaito. Gal kiek akiratį praplėst reiktų ar bent jau stengtis nerašyt apie tai, apie ką trūksta kiek gilesnių žinių ir tingima apie tai pasiskaityti.
😀 pederai iš tiketos…. jau kelis kartus liepėm pakeist info ir vis nepakeičia! savaime suprantama kad jokie filmavimai ir fotografavimai nebus uždrausti! ir netgi skatinami!