Rusai superka čekų daryklas

„Rusai užsienyje“ tema vėl patraukė Europos spaudos dėmesį. Čekijos laikraščiai aprašo istorijas apie verslininkus iš Rusijos, paliekančius šioje šalyje daug pinigų.

Tačiau šį kartą ne apie viešbučius ar prabangius vakarėlius, o apie seniai be darbo stovinčias viduramžių alaus daryklas, kurias iniciatyvūs rusai bando atkurti. Kuo čekai tik džiaugiasi.

Nekilnojamojo turto skelbimas informuoja: „Parduodama pilis su alaus darykla. Pilis su didžiule istorija, alaus darykla taip pat“.

Užsieniečiui – viliojanti pasaka, vietos gyventojams – liūdna istorija, kuri jau 20 metų stovi be šeimininkų. Iki rusų NT agentų vienuolių alaus daryklą bandė parduoti čekai, tačiau pretendentų neatsirado. Tokių apleistų pilių šalyje dešimtys, o jų kainos vietiniams atrodo astronominės. Jei būsime tikslūs – 180 000 €.

Sergejus Černičkinas: „Jei lyginsime su Vokietija, adaptuotis čia žymiai lengviau. Ir čekų įstatymai labai panašūs i rusiškus.“
Konstantinas Goldencvaigas, NTV korespondentas: „Kyšiai taip pat panašūs?“
Sergejus: „Mes nesusidūrėme su kyšininkavimu čia.“

Šalis, kur alus – nacionalinis pasididžiavimas, padeda tokiems investuotojams kaip tik gali. Biudžeto dotacijos atkuriant istorines alaus daryklas – iki 90%. O čekams neatrodo svarbu, kad dauguma jų jau yra užsienio šalių piliečių rankose.

Miroslav Broz, aludaris: „Dabar kiekvienas žiūri, kaip gauti darbą. Kas – čekas, vokietis, belgas ar rusas – jokio skirtumo“.

Po mėnesio prie atkurtos alaus daryklos Denis ir Sergejus įrengs viešbutį, restoraną ir baseiną. Greta Karlovy Varai, ir turtingų Rusijos svečių bus tikrai. O tada, žiūrėk, ir čekiškas alus atsidurs Rusijos parduotuvėse – laiko patikrintas konkurentų tėvynainių receptas. Vien todėl, kad ant rusiško alaus bus parašyta „verdamas Čekijoje 300 metų“, Rusijoje kaina gali išaugti iki 20%.

Šalyje, kurioje kiekvienas vidutiniškai išgeria 150 litrų alaus per metus, tokios mažos alaus daryklos buvo beveik kiekviename mieste. Bet istorija keičiasi, ir vis dažniau šį palikimą superga alaus gigantai, vis rečiau – čekiški. Superkama tam, kad vėliau priverstų bankrutuoti, ir taip atsikrato nereikalingų konkurentų. Vietiniams šioje situacijoje turtingi Rusijos investuotojai – ne svetimi, o paskutinis gelbėjimosi šiaudas.

Į griuvėsių atstatymą Aleksandras Denisovas, daryklos savininkas, jau investavo 8 mln. dolerių. Dešimtis kartų daugiau nei kainavo pats pirkinys. Jo sąraše buvo daug pelningesnių sandėrių – naftos pramonė, plieno pramonė, politika. Bet kažkaip šis svetimas kraštas šildo stipriau. Nors, priešingai lūkesčiams, pelno iki šiol nėra, bet alaus – upės. Gimtojo, čekiško.

Pagal NTV

 

Kategorijos: Įvairenybės | Įrašo nuoroda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.