Alaus naujienos

Jaučiasi, kad vasara. Oras kaip pekloj, visi apsnūdę kaip musės, beveik jokių naujienų, tik nelabai vykę marketinginiai triukai.

Labiausiai praėjusį mėnesį, ko gero, nudžiugino šeimyninės alaus daryklėlės Joalda iš Joniškėlio Vilniuje kiek plačiau paplatintas paragavimui pasvalietiškas alus neįmantriu pavadinimu: Pasvaliečių. Iki tol matytas nebent Šnekutyje.

Alus atvežtas pilstomas ir plastikiniuose 1 l buteliuose – kaip kam labiau patinka. Galima rasti AlusLt.lt pilstuškėse. Kaip ir daugelis išpilstytų į plastmasę alaus rūšių, šis taip pat smarkiai neputoja. Ragaujame kiek drumstą šviesiai rusvos spalvos alutį. Minkštas skonis su salyklo aromatu, salstelėjęs, bet turi ir kartumo. Nesiginčysim, ar tikrai toks tikrasis pasvalietiško alaus skonis, tačiau šis alus paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus įdomus, pakankamai geras ir originalus alus, kita vertus – gal reikia priprasti, bet skonis pernelyg kitoks. Vertas paragauti.


Švyturys – Utenos alus pristatė eilinį sintetikos šedevrą iš Dlight serijos: Dlight Beer + Wild Cherry. Ir net nepatingėjo „papuošti“ visuomeninio transporto stoteles didžiulėmis plastikinėmis vyšniomis. Prisipažinsime, nuo pusės buteliuko to E330, E331 ir E211 kokteilio, pagardinto gliukoze-fruktoze ir morkų bei vyšnių smarve, pasidarė negera. Vienareikšmiškai produktas tinkamas nebent tik šiuolaikinei sintetinei kartai.


Kalnapilis nusipirko Vilkmergę. Pritrūkusi pinigų Alitos grupė pardavė Anykščių vynui priklausiusią Vilkmergės alaus daryklą – taip teigia oficialus pranešimas spaudai. Už beveik trejetą milijonų litų. Ką tai galėtų reikšti alaus mėgėjams? Nuostolis gal nėra didelis – Vilkmergės alaus paskutiniu metu reikėjo ieškoti su žiburiu, asortimentas tapo skurdus ir labiau orientuotas į stipraus bambalinio alaus „degustatorius“.

Kažkaip taip jau išeina su visais Anykščių vyno produktais: nors kai kurie iš jų tikrai kokybiški, absoliutus nulis reklamos daro savo. Visgi, žiūrint iš kito kampo, kam Kalnapiliui bergždžia darykla, nors ir nebrangiai? Faktas, kad kvailas prierašas etiketėje „gyvas“ gamintojams padėjo neilgam. Jau kuris laikas laukiau, kada vienas iš gigantų neištvėręs mažųjų alaus populiarėjimo, nusipirks kokią daryklėlę su tikslu perimti „natūralaus“ alaus rinkos dalį. Ar tokį tikslą turėjo Kalnapilis, o galbūt tikslas buvo papildyti „tikrų vyrų“ Tauro gretas kaimo parduotuvėlėse, pamatysime.


Utenos Friday. Pagaliau Utena savo bevardžiui kvietiniam alui išrinko pavadinimą. Ką čia ir bepridėsi, galima pasidžiaugti nors tiek, kad įvaizdį darykla išlaikė – lieka ištikima alui gezams. Teliko pačią daryklą pervadinti į Utten.


Švyturys Nealkoholinis skardinėje. O taip! Tikėjotės loterijos (juk skardinės pakuotė visaip kaip apipaišyta kamuoliais, FIBA ir dar kažkokiom krepšinio simbolikom) – fig vam! Tikėjotės lietuviško alaus? Cha cha! Švyturio nealkoholinį verda Baltikos darykla Leningrade. Tiesa, Baltikos „nuliovočka“ buvo pakankamai neblogas nealkoholinis alus (kiek neblogos gali būt pripučiamos moterys), todėl labai skeptiškai į tokį pasirinkimą nežiūrime.


Superior taste award. Gurmanų pripažinto alaus titulą Tarptautinio skonio ir kokybės instituto iTQi Belgijoje rengiamuose virėjų ir somelje apdovanojimuose pelnė dvi Švyturio alaus rūšys: Adler Bock ir Baltijos. Tiesa, apdovanojimus gavo ir Lipton juodoji arbata su citrinos skoniu, ir Nestea persikų skonio gėrimas, ir lenkiškas Tyske alus 🙂 Kažkuo šie apdovanojimai labai primena „Lietuvos metų gaminį“.


Tauras Ekstra. Atnaujintas skonis. Visiško marketoidų bukumo pavyzdys. Ponai, jei aš renkuosi alų, tikiuosi, kad jį gausiu tokį, kokį mėgstu. Kaip gali būti „atnaujintas skonis“ nepakeitus receptūros? Kai virėjui nesigauna patiekalas, jis pavadina jį „pikantišku“ ir iškiša už egzotiką. Ar čia taip pat nepavykusi partija gavosi šūdino skonio, jokie High Gravity ir milteliai nepadėjo, tai nurašė ant „atnaujinimo“? Tiesa, ką čia diskutuot apie Taurą, kurio daryklos seniai jau nėra, o ir pamatų greit nebeliks.


Kalnapilis Original. Skardinė Nr. 2. Gal tarp žalių žmogiukų atrasite save?


Jūs man pasakykite, ar tikrai jau tokie sunkūs laikai atėjo, kad Švyturys ėmėsi importuoti alų? Anksčiau Grimbergenas, dabar kažkoks prancūziškas kvietinukas. Na taip, Calsberg grupė verda apie 300 alaus rūšių, ar galime tikėtis, kad bus atvežtos ir kitos?

1664 Blanc
Alk. 5,0 %, gamintojas „Brasseries Kronenbourg“, Prancūzija
Baltas alus elegantišmane mėlyname butelyje. Tuo, turbūt, visi jo privalumai ir baigiasi. Šiek tiek kartus ir „nuostabiai gaivus“ su atiskleidžiančiu vaisiniu aromatu ir lengvu citrusų rūgštumu.


Volfgangas Engelmangas, ar kaip ten jis vadinasi, kolekcininkams siūlo krepšinio alaus taures, perkant 5 butelių pakuotę. Iš viso – ribotos pasiūlos 9 taurių kolekcija. Paprasta ir užtikrinta, nei kokių kamštelių maišais kaupti, nei blaškytis po lukoilus prizų.


Kalnapilis Light
Lengvas alus. Alk. 4,2% Sprendžiant iš pakuotės – Kalnapilis taupa. Iš skonio taip pat. Tinka pridegusių šašlykų ir prigėrusių kolegų laistymui. 4,99 Lt už 1,5 litro.

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

3 komentarai

  1. Iš visų šitų įdomiau tik Pasvalio alus, ir šiek tiek 1664 Blanc – kažkada vasarą užsieny ragavau iš krano, pasirodė geriamas:) Iš principo Š-U importas yra logiškas – vartotojas jau nepasitenkina vienodybe, reikalauja įvairovės, tad logiška mestelti keletą mainstryminių alučių (tokie ir yra Grimbergen ir Kron) iš to paties krepšelio rinkai. Reikalai vietoje nestovi, nors Š jau ir pergyvena, kad jų platinamas Grimb. rudas konkuruoja ir išstumia jų pačių „Baltijos“.

  2. POP:

    Paprastas „Kronenbourg“ iš krano man pasirodė visai skanus, o „Pasvaliečių“ reiks paieškoti.

  3. mėgėjas:

    kodėl iš parduotuvių lentynų dingo „Light“ alus?Liux alutis juk……………

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.