Metų pabaigą dažniausiai vainikuoja įvairiausių įvykių apžvalgos, kas gero ar blogo nutiko praėjusiais metais ir įžvalgos, kas mūsų laukia naujaisiais. Mes gi paskutinę šių metų vietinių alaus naujienų apžvalgėlę norėtume pradėti padėka savo ištikimiems seniems ir naujiems skaitytojams, pasidžiaugti vis gausėjančiomis gero alaus mėgėjų gretomis. Ačiū jums, kad esate!
Tačiau alaus blogui rašyti reikalingas turinys. Stengiamės jus nudžiuginti įdomesnėmis naujienomis iš viso pasaulio. Laimei, šaltinių čia netrūksta. O amerikietiškų blogų iš viso neįmanoma skaityti be pavydo – kasdienis naujienų srautas iš alaus daryklų. Mūsuose gi daryklos mano, kad marketingas tai arba milijonai, išleisti reklamai „mes pilstome į naują butelį“, arba, jei milijonų nėra, – tada iš viso nieko. Todėl lietuviškas alaus naujienas tenka rankioti kaip tuščius butelius pakrūmėse.
Tiesa, buvome gavę kvietimą į Vilniaus alaus didžiosios krautuvės atidarymą. Tai ir viskas. Kai kurie blogeriai gyrėsi kalėdinėmis dovanėlėmis iš daryklų. Tai visa aludarių komunikacija? Suprantama, didiesiems terliotis su smulkme – ne lygis. Mažieji gi neturi jokių komunikacijos skyrių, dažniausiai jie patys ir aludariai, ir marketingistai, ir pardavėjai. Taip, nebūtina pristatinėti kiekvieną žingsnį, bet šiek tiek įvairovės ir noro save parodyti privalo atsirasti, kitaip alus liks rūgti statinėse.
Kalėdos jau ne tik kalendoriuje, jos – už lango. Paragaukime kažką išskirtinio, šventinio, reto.
Pirmieji nudžiugino Švyturio aludariai su šventiniu Adler Bock. Alus pagardintas apelsinų, kardamono, vanilės ir cinamono kvapais.
Adler Bock su prieskoniais. Švyturys.
Specialiosios technologijos alus. 7,0% alk.
Jei manysime, kad kalėdinis alus nebūtinai turi būti skanus, tuomet ši naujiena verta dėmesio. Priešingu atveju geriau rinktis seną gerą Vilniaus alų su prieskoniais. Panašu, ne mums vieniems jis yra vienas geresnių žiemos alaus pavyzdžių. Švyturio gi produktas gavosi tokio sintetinio Utenos alaus prieskonio, apelsinu žievių kartumo su mažai jaučiamais kitais aromatizatoriais. Prieskonių tiek nedaug, kad jei ne etiketėje nupieštos cinamono lazdelės ir kokia tai anyžiaus žvaigždutė, galima ir nesuprasti, kad jų dėta. Trijų išleistų litų – gaila.
Kaip visada, „tradicinėje kolekcijoje“ alų siūloma derinti su kokiais nors maistais. Šį kartą – su dideliu mėsos kepsniu, kalėdiniais meduoliais, imbieriniais sausainiais ir kažinkokiu morkų pyragu (kas gali būti baisiau!..).
O štai nušvito mūsų padangėje importinė kalėdinė Artūro Žvaigždė – Stella Artois iš InBev konglomerato daryklos Belgijoje. Kaip tvirtina etiketė, Stella Artois buvo pirmą kartą išvirtas kaip kalėdų alus Liuveno miesto gyventojams. Tuomet tai buvo kontrastas įprastiems tamsiems eliams – spindintis gintaru lageras kalėdų šventėms. Stella lotyniškai – žvaigždė, Artūras gi buvo daryklos savininkas ir aludaris Sebastianas Artois. Dabar tai viena žinomiausių alaus rūšių mūsų emigrantams Anglijoje.
Stella Artois. Limited Edition.
0,75 ltr, 5,0% alk. Sudėtyje vanduo, miežių salyklas, kukurūzai, apyniai.
Neblogas šviesus lageras, išpilstytas į išskirtinius šampano tipo butelius. Stiprus salyklo skonis, išliekantis apynių kartumas. Tiesa, keistoka matyti šviesųjį lagerą kalėdiniu, bet tiek to, užskaitom.
Manėme, kad tuo apžvalgą reikės ir baigti, kai paskutinę dieną netyčia radome dar porą šventinių naujienų.
Nežinia, ar Taruškų daryklėle vis dar rūpinasi Aukštaitijos bravorų grupė, bet apie naująjį alų jokios informacijos nei jų facebook sienoje, nei aplamai kur nors nepavyko rasti. Ponai, neužtenka virti gerą alų, reikia mokėti jį parduoti. Kalėdinis alus, pasirodęs po švenčių, yra mažų mažiausiai nesąmonė.
Kalėdinis tamsusis alus. Taruškų alaus bravoras.
6% alk. 0,5 ltr – 2,99 Lt su nedepozitiniu buteliu.
Tamsus, karamelinis gerokai kartokas kaimiško kvapo alutis. Labai netgi neblogas.
Ir dar vienas kalėdinio marketingo nesusipratimas iš Gubernijos. Ta daryklėlė iš viso didelis nesusipratimas, nepaisant to kartais išverdantis visai neblogą alų.
Taigi, kai, tarkim, Danijoje, kalėdinis alus pasirodo lapkričio pradžioje, šio naujojo Gubernijos produkto iki švenčių išvežioti į parduotuves nelabai pavyko. Gal bent naujiesiems pasirodys?
Šventinis elis. Gubernija.
5,9% alk. Sudėtyje vanduo, miežių ir kviečių salyklas, karamelinis miežių salyklas, apynių granulės, vitaminas c kaip antioksidatorius. 2,49 Lt be depozitinio stiko.
Ko gero, antras bandymas Lietuvoje išvirti elio rūšies alų. Šis visiškai skirtingas nuo Kaštonų. Nustebino gana juntamas aromatinių apynių kvapas. Alus šiek tiek pernelyg saldus, nors kaip šventiniam alui gal tas saldumas ir tinka. Tamsus, lengvo karumo poskonyje, kurį užgožia saldumas, ganėtinai tirštas ir… žodžiu, galime rekomenduoti paragauti jei megstate saldžiai.
Jei nėra noro virti specialų alų, galima tiesiog pakeisti kailiuką. Eilinis Kalnapilio skardinės dizainas, žiemiškai smagus ir šiltas.
Karamisas. Salyklinis gėrimas
Vilniaus alaus alus-ne alus, totorių-tiurkų kalba pavadintas salyklinis nealkoholinis gėrimas. Keistas pavadinimas kuris galbūt reiškia karamelinę misą? Tamsiai tamsiai rudos spalvos gėrime smarkiai dominuoja miežių arbatos skonis. Egzotikos mėgėjams verta išbandyti.
Gerų ramių švenčių!
Smagu pamatyti teigiamą įvertinimą iš pingvi blogerių:) …
Kadangi žiemą darbo nedaug eisim su kolegomis, aludariais, mokinits marketingo 😉
gražių ir ramių švenčių
Sveikinu puikųjį alau blogą su Šv. Kalėdom. 🙂
Taruškų Kalėdinio alaus buvo mūsų krautuvėlėj jau prieš Kalėdas, bet prieš Kalėdas jo jau ir neliko 🙁 Kas spėjo paragaut – pagyrė, pats tik žiūrėjau kaip ištirpo jo nedidelės atsargos 🙁
O Gubernija tikrai keistai – niekur to Elio nemačiau, o ir pati Gubernija nieko nesakė, nors jų alų pilstome; gal pasidalintumėte informacija, kur jo galima gauti?
Gurbernijos elio turetu buti Norfose..
Pirmasis bandymas virti elį Lietuvoje priklauso Ragučiui. Deja tai buvo seniai 2006 metų vasarą buvo verdamas „English ale“. Visai neblogas buvo, tik gaila atėjus rudeniui išnyko visiems laikams… 🙁
Šventinio elio tikrai yra Norfoj, ten beje yra ir Gubernijos Art serija. Elyje, kaip ir Kaštonuose man pritrūko… eliškumo ir per daug saldumo. Pabrandinus kokį gerą pusmetį ar metus bačkoj, tikėtina, kad pagerėtų situacija 🙂
Na Gubernijos Elis man tikrai patiko, gaila, kad nera kur nusipirkti. Buvau rades Norfoje, bet sio tnklo salia namu nera, o as dar nesu toks fanas, kad del alaus po miesta lakstyciau:)
Kaledinis tik internetiniuose forumuose egzistuoja:) neteko tokio matyti:)