Alaus naujienos

Vasara įsibėgėjo. Kaip sekasi aludariam, kai tauta reikalauja lengvo, gaivaus ir pigaus alaus? O dar visokie krepšiniai, futbolai ir kitos pramogos – tai laikas, kai alaus išperkama daugiausia. It tuo pačiu laikas, kai kažkokias ypatingas naujoves įvedinėti šiek tiek per vėlu. Geriau, kaip tai padarė Utena, išsitraukti pernykštį Fryday.

Vasaros pradžios favoritais šį kartą laikytume Maximą ir Kalnapilį-Taurą. Maximą – už didelį spalvotą alaus katalogą ir nuolaidas. Alaus kataloge ganėtinai išsamiai pristatyta virš 80 alaus rūšių, keletas koktelių ir lambikų. Kas nudžiugino – Lietuvą atstovauja Gubernija, Vilniaus alus, Kauno alaus ir Vilkmergė. Ir jokių ten švyturių ar utenų. Tiesa, Rimi šiomis dienomis taip pat išleido alaus katalogėlį. Dvigubai menkesnį ir dvigubai (pa)prastesnį.

Na o Kalnapilį-Taurą už tai, kad užvertė lentynas vasariškomis alaus rūšimis. Praktiškai visiems skoniams, išskyrus tuos, kas tikrai mėgsta alų. Bet sąlyginai pigiai. Tiesa, kai kas tokius pilznerius vadina tiesiog išplautom statinėm, bet juk tai ne blogiau nei utenos chemija.

Tauras šviesusis
4,5% alk.
Taip ir parašyta – vasaros skonio. Suprask, nėr ko čia ieškot kažkokių subtilybių. Pasirodęs Joninių proga, galėjo turėti ir kokią įdomesnę etiketę. Na, bet svarbu daug ir pigiai. Platinamas tik Maximose.

Kalnapilis Ice
Alfio ir Ralfio kamštukai šiam alui visai tinka. Daugiau nieko ypatingo. Tas pats Ice ir tas pats Ice, tik sugadintas greipfrutų skoniu „identišku natūraliam“. Abu praktiškai negeriami.

Kalnapilis Pils
4,4% alk.
Kas kur ką įpils, išpils ar siaip pils iš tuščio į kiaurą? Nežinau, ar ten yra koks nors skirtumas, kurias bačkas išplovė gamindami Pils, Lite, Šviesusis, Pilsner, bet man tai atrodo, jog tas pačias. Bet kuriuo atveju – kiekvienam pasirinkimas pagal tarą ir etiketę.

---

O su žaidimais šiemet prastai. Visai prastai. Tauras siūlo jau nebe aukso luitą, o 30000 Lt. Ir tam reikia kažkur kažką registruot. Be registracijos siūlo tų pačių užpernykščių žiebtuvėlių ir dar kažkokio šlamšto, kurį laimėti beveik tiek pat šansų kaip tuos aukso luitus.

Kalnapilis, pernai tik įpusėjus žaidimui pritrūkęs prizų, šiemet nutarė sugalvoti tik idiotišką „prirink dėžę kamštelių ir registruokis“ akciją. Lyg ir galima kažkur kažkaip nukeliauti, bet, turbūt, su mano 100 km po kamšteliu net iki Kauno niekas bilieto neduos. Akcija jau vyksta pusę mėnesio, kol kas visos parduotuvės užverstos senais buteliais be jokių žaidimų.

---

Gubernija pagaliau pabudo iš letargo miego ir netgi persidarė savo web svetainę. Ir netgi pradėjo intensyviai reklamuoti savo Tamsųjį Elį, Pasaulio alaus čempionate gavusį aukso medalį. Viskas gal būtų ir gražu, bet ar tikrai vasara – pats geriausias laikas tamsiam eliui gerti? Dar blogiau, liko neaišku, kodėl gi man būtų verta tą elį rinktis. Ar tiesiog, yra medalis, ir ką jums čia kaimiečiam daugiau aiškint?

 

---

Vilkmergės gyvasis
5,6% alk. Pradinis tankis: 14,6%. Nepasterizuotas, nefiltruotas.
Sako, 18 amžiuje alaus nefiltravo, jį veždavo arklių traukiamais vežimais. O lempas tais laikais atstodavo balanos. Todėl dabar galite paimti, supurtyti visus tuos gyvus ir nebegyvus mielių kūnelius, nusėdusius ant dugno, ir galėsite mėgautis turiningu Gyvojo alaus aromatu. Pasak Vilkmergės svetainės, šis alus dera su šviežiomis daržovėmis ir makaronais.

Gal todėl, kad makaronų nemėgstu, o gal daržovės buvo nelabai šviežios, bet ir vėl Vilkmergė nepaliko įspūdžio. Sunkiai geriasi, ir daugiau ragauti nesinori.

---

O dabar pereikim prie ko nors skanesnio.

Miežiškių bravoras. Naujas alus. Šturmų porteris.
6% alk. 0,75 ltr butelis
Keista etiketė. Viena vertus, lyg primena technologinę kortelę, kurioje surašyta pagrindinė alų apibūdinanti informacija, kita vertus nei kartumo, nei spalvos, nei pradinio tankio nėra nurodyta. Nežinau, ar taip svarbu, kad alus virtas per jaunatį, bet žinoti aludario vardą – malonu. Gal tik su pavadinimu kiek labiau komplikuota. Naujas alus – tai eksperimentiniai virimai. Todėl kiekvienas iš jų turi „sąlyginį“ pavadinimą. Tokia idėja. Sako, kad jau išvirtos bent 4 Naujo alaus rūšys. Jei kur rasite, pasidalinkit įspūdžiais.

Geras alus, bet ne vasariškas. Ir prabangus: kokius tris litus tenka atiduoti vien už šampano tipo butelį. Tirštas, karamelinis, saldus. Asmeniškai man gal net kiek per saldus. Labai priminė Gubernijos Šventinį elį, gal net ir medalį kokį gautų, bet kainos ir kokybės santykis tikrai ne Miežiškių naudai.

Miežiškių bravoras. Bravoro šviesus.
5% alk. Nefiltruotas.
Miežiškių bravoras. Bravoro tamsus.
5,3% alk. Nefiltruotas.
„Aukštaitijos bravorai“ stebina savo konspiracija. Kaip kokie masonai. Jei kur nors netyčia radai jų platinamo (tai vadinasi platinimu???) alaus, manyk jog tau pasisekė. Nors šaldytuvai su susivienijimo ženklu stovi gana daug kur, dažniausiai apsiribojama keliais buteliukais Kanapinio ir Butautų. O mes, štai, netyčia radome dar pora Miežiškių bravoro alaus rūšių. Alus, sprendžiant pagal užsukamo kamštelio butelį su vilkais, išpilstytas Vilniaus aluje pilstomas Miežiškiuose į vilniečių butelius. Sprendžiant pagal galiojimą – pasterizuotas. Jei norėsite atsigerti ko nors neblogo, paragaukit. Jei pavyks rasti, cha cha cha.

---

Ir pabaigai keletas etikečių pasikeitimų:

Piniavos alutis. Seklyčios alus
5% alk.
Yra proga paragauti kulinariškai paveldėto alučio su virtų burokėlių spalvos gryčia ant etiketės.

---

Vilniaus alus Maximose platinamas Amber City vardu. Kokiam rinkodaros guru susišvietė toks pavadinimas ir kokiem užjūrio alaus gurmanams skirtas pavadinimas nelabai aišku. O ir buteliukas naujas, su „ištatuiruotais“ vilkais, užsukamu kamšteliu. Tačiau bevertis supirktuvėse.