Pastaruoju metu vis dažniau linksniuojamas kraftinio alaus pavadinimas, asocijuojamas su kokybe, tampa labiau marketinginiu triuku, apibūdinančiu rinkos sektorių, bet ne filosofiją ar gyvenimo stilių. Tuo tarpu vartotojui tai neturi būti kokia nors prievolė ir jis laisvas patirti, išsirinkti, kas geriausiai tinka jam. Verdant diskusijoms, kas tas kraft alus ir koks alus nusipelno to vardo, kartais ateina mintis, ar neverta būtų aludarius skirstyti į lygas? Kaimo lyga galėtų džiuginti vietinio alubario nuolatinius fanus, tuo tarpu A lyga pretenduotų būti sulyginama su geriausias pasauliniais pavyzdžiais. 2 lygoje Vilkmergė su Kauno alumi varžytųsi, kurio alus „ypatingiau“ kartus, Tauras su Fortu – kurio Tradicinis labiau tradicinis, na o visokie maži alaus chekai su Gubernija trečiojoje lygoje galynėtųsi, kas panaudos daugiau burokėlių ar karamelinių salyklų.
Šiek tiek pažvelkime į praėjusius metus. Gal atrodys kiek pavėluotai, tačiau toks duomenų atidavimo Registrų centrui terminas. Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pernai alaus rinka šalyje padidėjo 5,3%. Alaus pardavimai skardinėse sudarė 36,7% visos rinkos, stikliniuose buteliuose – 18,4%, PET pakuotėje – 44,9%. 2014 m. alaus pardavimai pagal segmentus rikiavosi taip: 25,3% Premium segmentas, 35,9% Mainstream ir 38,9% teko Economy segmentui. Vandens rinka pernai augo beveik 7,6%, o giros – 5%. Sidro smuko 14,7%, alkoholinių kokteilių – 23,6%. Kraft alaus kategorija per metus išaugo 15,7% (kas tas kraft alus Lietuvoje???).
* Geriausiai sekėsi Volfui Engelman. 2014 metais jie pardavė 81,1 mln. litrų įvairių gėrimų, – 16,5% daugiau nei 2013 metais. Šiemet bendrovė ketina toliau plėsti produkcijos pasiūlą ir į rinką pateikti 20 naujų produktų.
* Švyturio-Utenos alaus ir kitų gėrimų pardavimai pernai išaugo 6,8% iki 185,1 mln. litrų. Įmonės alaus ir kitų gėrimų eksportas per metus išaugo 39% iki 49,45 mln. litrų.
* Kalnapilis-Tauras-Vilkmergė pernai investavo beveik 1,6 mln. eurų, daugiausiai į gamybos įrangą bei akcininkei „Royal Unibrew“ išmokėjo 1,16 mln. eurų dividendų.
* Kauno alaus pardavimų augimą lėmė eksportas į Lenkiją, rinkodaros veiksmai, stiprėjantis produkcijos žinomumas ir pilstomo alaus (statinių) pardavimų augimas. 2014 m. Kauno alus pardavė 7,81 mln. litrų produkcijos – 0,9% daugiau nei 2013 metais. Šiais metais planuojama daryklos modernizacija.
* Blogiausiai sekėsi Gubernijai. Sumažėjęs eksportas, dar didesni nuostoliai. Nors pardavimai Lietuvoje pernai išaugo 8,2%, tačiau pardavimai užsienyje sumenko 35,4%. Auditoriams kyla abejonių dėl įmonės veiklos tęstinumo.
2014 metų finansinės didžiųjų ataskaitos
Skaitinėti įmonių pranešimus spaudoje, kaip bebūtų keista, labai linksma. Štai 15 min teigia, jog Švyturio įmonės grynasis pelnas per metus išaugo 1 proc. iki 10,3 mln. eurų. O Verslo žinios, kad 2013 m. įmonė uždirbo 10,39 mln. Eur, t.y. pernai metų pelnas 0,87% sumažėjo. BNS teigia, jog Kalnapilio ikimokestinis pelnas sumažėjo 4,1 karto iki 190,5 tūkst. eurų, tuo tarpu Verslo žinios informuoja jog 2014 m. uždirbta 0,2 Eur – 3,8 karto mažiau. Suprantam, kad kažkas pamiršo prirašyti „mln“, bet skaičiai vis tek nesueina. BNS: Pernai Kauno alus pardavė 7,81 mln. litrų produkcijos, VŽ: Pernai „Kauno alus“ pardavė 793.000 dal alaus. Taip, kauniečiai šiaip dar ir vaisvandenius gamina, bet kad alaus parduota daugiau nei bendrai produkcijos… Kosmonautai tie žurnalistai, milijonas šen, milijonas ten, koks skirtumas…
Gubernija. 2 bandomoji partija
Alk. 5,3%. Nefiltruotas.
Nurodytas ir stilius: Švelnusis alus. 🙂 Kaip vertinti beskonį alų? Pirmasis bandymas bent jau gausiai burokėlių turėjo… Burokėlių dar užteko Gintariniam eliui, o štai jau 2 bandomajai partijai liko netiek daug. Bet vis dar juntama ta pati neskani karamelė ir saldumas. Daugiau nieko. Nei kokio skonio, nei kvapo. Desperatiškas mėginimas kažką daryti. Nerekomenduotinas net savo lygoje.
Gerai jau, dėl tų burokėlių… visi seniai žinom, kad švyturiai-kalnapiliai alų verda iš miltelių. Tai va, pasakysim paslaptį, kurią sužinojome iš vieno prekybos centro mišrainės perplovėjos: sąnaudoms mažinti Gubernija naudoja burokėlių miltelius. Tikrai tikrai. Laimei, Lietuvoje runkelių netrūksta. 😀
Kauno alus. Sherlock Holmes
Alk. 5%.
Angliškas elis. Pusšviesis alus.
„Karamelinio paslaptingo skonio alus su vaisių dvelksmu ir ypatingu kartumu. Pagamintas remiantis angliška receptūra iš 3 angliško salyklo rūšių.“ Nesiginčysime ar tikrai salyklas buvo angliškas o ne lietuviškas, bet tas „ypatingas kartumas“ pribloškia taip, kad gaudydami kvapą bandome spėlioti, kuo jis toks ypatingas. Na, kartumo šiek tiek yra, karamelės labai net yra. Daugiau kaip ir nelabai ko yra. Pusšviesė spalva skamba kaip pusiau luptas, pusiau skustas, tačiau su spalvom Kauno alui senokai sunku. Savo lygoje gal ir geriamas.
Vilkmergės. Citra apynių
Alk. 5,3%. Plato 13,1%
Apyniai: Citra, Magnum. Sudėtyje: kviečiai (miežių salyklo, vandens ir mielių čia ir kitur neminime, jie savaime suprantami).
Na taip, Citra yra malonaus kvapo apyniai. Ar bet kokį alų jais galima pataisyti? Antros lygos kvalifikaciją šis naujas Kalnapilio alus praeitų nebent savame vartotojų rate „oi, kaip kvepia, ir saldu, niam niam“. Jei dar nebūtų lengvo kartumo, būtų kompotas. Bet geriau negadinkit apynių, ir taip jų kainos per visus tuos kraftininkus su savo IPA sukilo kelis kartus. Gal todėl ir šio alaus kaina linksta link nenormalios (0,95 €)? Nors legendiniam Vilkmergės kriekui, kad ir kaip iš jo visi vertintojai tyčiojasi, dėl populiarumo, sako, vyšnių sulčių irgi trūksta. Sėkmingai nesubalansuotas alus.
Tauras. Bravoro rinktinis
Alk. 5,4%
„Aukščiausios kokybės alus. Istorijos įkvėptas, ilgametės patirties ištobulintas, aludarių atrinktas. Nuo 1860 m.“ Neįdomu kartotis, bet kadangi tokios Tauro daryklos senokai nebėra, tai apie kokią istoriją čia nusišnekama? Vilhelmas Šopenas tikriausiai grabe vartosi… Na, bet švelniai įkąsta Volfgangui: ir pinta, ir bravoro, ir rinktinis viename.. O pats alus? Nuo tikrų vyrų linijos daug nenukrypta. Daugiau kartumo, kiek rafinuotesnis skonis. Jei patinka Tauro linija, turėtų patikti iš šis alus.
Meister Premium
Alk. 5%
Alaus pristatyme teigiama, jog aludarį įkvėpė studijų metų Berlyne prisiminimai. Pažymima, jog alus brandintas žemoje temperatūroje, kas jam suteikė lengvą skonį. Bet kas čia per mada žemesnės lygos žaidėjams vadinti savo alų visokiais ekstra ar premium? Net atskirą svetainę sukūrė. Ar mes kažko nesuprantame Volfgango brenduose? Eurolagerius didžiosios daryklos įvaldę gerai, verda sau keletą vienodų rūšių, tik skirtingus pavadinimus užklijuoja. Alus vasarai prie šašlykų ir kepsnių. Savo lygoje neblogas.
Meister. Tradicinis
Alk. 6%. Nefiltruotas
„Lietuviškų šaknų“ alus. Šiaip jau tradicinio etalonu tikriausiai reikėtų laikyti vyrų alų Tauro Tradicinį (net gavusį tarptautinių apdovanojimų savo kategorijoje). Ar tai būtų bandymas išvirti konkurentą? Jei taip, judama link tikslo, bet dar šiek tiek trūksta.
Rinkuškiai. Biržiečių tradicinis
Alk. 6%
Dar vienas „tradicinis“. Tradiciškai trečios lygos žaidėjams, daryklos puslapyje apie naujieną net neužsimenama. Ar čia tas pats Rinkuškių Tradicinis, tik palengvintas vienu alkoholio laipsniu? Šviesus, kiek salstelėjusiai rūgštelėjęs alus. Į „Tradicinio“ stilių nepataiko visai. Tipiškas Rinkuškių produktas, prie šašlykų galima rasti geresnių.
Švyturys. Juodas
Stout
Alk. 4,5%.
Laikas nuo laiko vienas ar kitas aludaris vis pasiūlo juodąjį alų. Gerai. Gaila, jie kažkaip ilgiau neišgyvena (nors Rinkuškių Juoduoju lygtai dar prekiaujama). Malonus džiovintų vaisių, karamelės kvapas, degintas skonis su lengvu rūkytu atspalviu, lengvo kūno. Tvarkingas, nors truputį erzina degintų salyklų rūgštumas. Iš pradžių pagalvojome: stautas vasarai? Bet šis lengvas alus tam metų laikui, kai lyja šešiasdešimt dienų ir šešiasdešimt naktų visai tinkamas. Į A lygą neimsim, bet ragauti verta.
Raudonų plytų. Uosto naujokas
Alk. 5,5%. Plato 13,5%. IBU 22. EBC 14. Pasterizuotas. Nefiltruotas.
Šviesus belgiškas elis.
Alus, išvirtas pagal daryklos rengto konkurso „Iššūkis namų aludariams“ nugalėtojo Andriaus Jučo receptą. Išvaizdos neaprašinėsime, kaip visada ją galite įvertinti pagal nuotrauką. Kvepia prieskoniais, vaisiais, citrusais, subalansuotai saldus ir pakankamai švelnus. Poskonyje dar ilgokai išlieka visi tie citrusiniai prieskoniai. Labai pavykęs alus. Jei ieškote ko nors gaivaus ir malonaus, rekomenduojame.
(Čia buvo Raudonų plytų alaus dirbtuvių video. Atsiprašome, video pašalinome, nes jis neprieinamas tiems, kas neprisiregistravęs snukiaknygėje.)
Tęsiant krafto temą, karalienės žemėse minidaryklų grupė UCB (United Craft Brewers) krafto apibūdinime akcentuoja ne tik autentiškumą ar nepriklausomybę, bet ir sąžiningumą: „Vieta, kur verdamas alus, aiškiai nurodoma etiketėje. Visi ingredientai aiškiai išvardinami etiketėje.“ O dabar žiūrim, ką turim pas mus. Nekalbant apie žaliavų išvardinimą, toks visai neseniai atsiradęs darinys, pavadinimu „Mažas alaus cechas“ nesivargina net pasakyti, kas jie tokie. Vienintelė nuorodą į pardavėją – 3B Solutions (aka Beer Barrel). Na, dar nuoroda į puslapį, kurio nėra. Jei dar ir buvo kokių abejonių dėl gamintojo, paragavus Kvietinio pasidarė visai aišku, jog tai Vilniaus alaus produktas. Ką, Beer Barrelis tokia paprasta apgaule sugalvojo tapti lietuviško „krafto“ gamintoju? O gal Vilniaus alui gėda dėl savo vardo? Sakytume, GĖDA dėl tokio pirkėjų apgaudinėjimo. Ir išmokit etiketes klijuot, o tai susiglamžiusios visos kaip iš skalbyklės ištrauktos.
Jūros kranto
Alk. 4,8%. 11 EBC. Plato 10,6%
Šviesusis alus.
Nors pavadinimai sugalvoti kūrybiškai, pasirinkimas skausmingai lietuviškas: alus šviesusis, tamsusis ir kvietinis. Jokios istorijos fone. Prie ko ta jūra? O laužas? O mėnulis?
Ar verta iš naujo pasakot apie Vilniaus alaus ketvertuko skonį, kai jį ragavę beveik visi, kas netingėjo? Na, lengvos mazgotės, skonis lengvai salyklinis, praktiškai beskonis. Kaip kartais pajuokaujama, industrinėje aludarystėje sakoma „lengvas alus“, o kraftinėje – „sesijinis“. Praleidot tokią progą pasirodyti „ant bangos“, apsimetėliai kraftininkai.
Pievų rūko
Nefiltruotas alus
Alk. 5%. 14 EBC. Plato 11,3%
Lengvai modifikuota šviesiojo atmaina. Dėl mazgočių pernelyg nesijaudiname, jos yra „firminis“ kvapas nuo pat pirmųjų Bačkorių partijų gal kokiais 2008, kai alus dar buvo pilstomas į keistus 1 litro stiklinius butelius. Kartu su Kauno alaus mazgotėmis tai savotiškas išskirtinumas. Alus gal kiek sodresnis, ir tas nežinia kokiomis priemonėmis išgautas drumstumas suteikia nežymiai kitokį skonį.
Laužo liepsna
Alk. 5,4%. 59 EBC. Plato 14%
Tamsusis alus
Tas pats beveidis alus tik su karameliniu salyklu.
Mėnulio tako
Alk. 5,2%. 14 EBC. Plato 11,3%
Kvietinis alus
Skirtingai nei dabar, kai kvietinis yra vos ne privalomas kiekvienam save gerbiančiam aludariui, kažkada Vilniaus alaus kvietinis buvo labai populiarus. Šiuo metu, kai jau turime tikrai neblogų pavyzdžių, Mėnulio takas neatrodo nei elegantišku, nei rafinuotu, nors prieskonių rinkinys nesupainiojamas su kitais.
Žaidimai.
Lapce nuotr.
Pirkdami Tauro alaus skardinę, ieškokite liežuvėlio su užrašu „Taurė“ ir, surinkę 7 tokius, pasiimkite neišvaizdžią Tauro taurę. Arba nepasiimkite nieko, jei rasite „Registruokis“.
12 komentarų