Idant lietuviai nepamirštų, koks gi iš tiesų yra lietuviško alaus skonis ir alumi nevadintų visokių high gravity birzgalų, kad susipažintų su gyvu, nepasterizuotu alumi, kad nepamirštų alaus vartojimo malonumo, tuo Vilniuje rūpinsis gyvo alaus krautuvėlė. Gyvas – tai nepasterizuotas, šviežias alus. Toks alus ypatingai jautrus: jis jaučia aplinką, reaguoja į temperatūrą, laiką, be to, yra pakankamai lepus ir reikalauja išskirtinio dėmesio. Gyvo alaus galiojimo laikas labai trumpas, supermarketo lentynas metams į priekį neprikrausi.
Lapkritį latvius nudžiuginusi gyvo lietuviško alaus krautuvėlė http://dzivaisalus.lv/ atsidarė ir Vilniuje, Centrinėje universalinėje parduotuvėje http://www.gyvasalus.lt/ . Nors svetainėje žadama pradžiuginti gyvu alumi ir iš Latvijos, Estijos ar Lenkijos, kol kas pavyko surasti tik nemažą kupiškėnų- panevėžiečių grupės alaus asortimentą bei porą giros rūšių. Netrukus po atsidarymo, kalėdinių naujametinių švenčių laikotarpiu, alaus mėgėjai tiesiog iššlavė visą produkciją iš krautuvėlės vitrinų. Dar iki vasaros tokios krautuvėlės žada atsidaryti kituose Lietuvos didmiesčiuose ir tokiu būdu sukurti naują madą – ragauti gyvą alų.
Parduotuvės asortimente buvo:
Kurklių dvaro I.O. Boiko alus, nešiojantis kulinarijos paveldo ženklą, bet ne naujiena parduotuvių vitrinose – šiuo alumi prekiauja IKI tinklas.
Butautų dvaro tamsus, šviesus ir pustamsis alus. Šio gamintojo tamsus ir šviesus alus IKI tinkle pardavinėjamas su Gurmanų ženklu.
Keletas Vilniaus alaus rūšių.
Kupiškio alaus „Kupiškėnų šventinis”, „Pivorių” ir tradiciniuose buteliuose Salaus ir Patulo alus.
Habilito Kanapinis šviesus ir tamsus.
Sako, būna ir Latvijos daryklos „Bralis“ alaus.
Vilniaus ir Boiko alų nusprendėme pasilikti kitam kartui, o paragauti rečiau pasitaikančių. Taigi – šventė prasideda!
Kupiškėnų šventinis labai tinka tikros alaus fiestos pradžiai. Šampano kamščiu užkimštas, išpilstytas „prancūziško” tipo buteliuose. Tiesa, šeimininkai gali likti nelabai patenkinti, užtai svečiams suteiksite tikrą pramogą ir nepamirštamus įspūdžius: šis alus pasirodė toks gyvas, kad nesibaigiančiu fontanu kliokė vos pradarius butelį, kol neliko nei lašelio. Pagal etiketę galime spėti, jog jis buvo karamelinio salyklo skonio. Beje, alus nebuvo prarūgęs, nebuvo suplaktas ir galiojimas nebuvo pasibaigęs. Gal koją pakišo nesveikas butelyje likusių mielių kiekis (alų supilstė nuo dugno?).
Alk 5,2 %
Vaizdas po šventinio alaus fejerverkų:
Pivorių alus (kaip ir visi likusieji) tikrai neišgąsdino nei karbonizacija, nei gaisro gesintuvo specefektais. Maišytas kviečių ir miežių salyklas alui suteikia įdomų specifinį skonį ir nedidelę rūgštelę. Parako kvapą po galingų naujametinių saliutų pamenate? Šio alaus skonis panašus. Kai kam pasirodė įdomiausiu iš ragautų.
Alk 4,7 %
Butautų dvaro pustamsis pasak legendos pradėtas gaminti 1750 metais. Atpažįstamas Butautų alaus stilius, viduriukas tarp gaivaus šviesaus ir sunkesnio tamsaus alaus. Skanus.
Alk 5,5 %
Neišsigąskite baisios žmogystos tamsiai žaliu veidu ir geltonu neonu degančiomis akimis – etiketėje tikriausiai pavaizduotas Haroldas Areška, mažųjų daryklėlių alaus platintojos UAB „Aukštaitijos bravorai“ rinkodaros vadovas. Jei šviesusis kanapinis pakankamai skystas ir neįspūdingas, tamsusis nėra toks pridvėsęs ir gerokai skaniau geriasi. Kanapių skonio neieškokite, matomai Kanapinio vardas čia iš Užgavėnių tautosakos. Sako, šis alus jau rado gerbėjų ir Suomijoje, kur vieno kaimelio viename bare parduodamas pilstomas iš statinės. Vakaro atradimas.
Alk 6,0 %
Salaus ir Patulo alus. Kartokas šviesus gaivus alus.
Alk 5,0 % ir 6,3 % atitinkamai.
1 komentaras