Gira – nacionalinis rusų, baltarusių, lenkų, latvių ir kitų Rytų Europos tautų gėrimas, rašytiniuose rusų šaltiniuose žinomas daugiau nei tūkstantį metų. Atsirado dėl tipiškų slaviškų charakterio bruožų: netvarkingumo ir aplaidumo, mokėjimo daryti atradimus lygioje vietoje ir pastangų pritaikyti, atrodytų, visiškai netinkamą daiktą.
Netvarka ir aplaidumas prisidėjo prie to, jog į indus su grūdais pateko vanduo, jie sudygo. Tuomet meistras, norėdamas išsaugoti maistą, ėmėsi džiovinti sudygusius grūdus o vėliau sumalė iš jų miltus. Duona nepavyko, bet gavosi salyklas, maltozė. Kažkieno genialumas išgelbėjo padėtį: atskiedus netinkamus miltus vandeniu ir mišinį surauginus, vietoje duonos gavosi maistingas, sotus ir skanus skystis. Lietuviai girą taip pat žinojo, mokėjo pasigaminti ir gausiai vartodavo. Lietuvoje giros receptai minimi nuo 16 amžiaus.
Pagal alaus teisėjų rengimo ir sertifikavimo programą Beer Judge Certification Program, gira yra priskiriama alaus kategorijai historical, traditional or indigenous beers (istorinis, tradicinis, tenykštis alus).
Ir kol lygių teisių kontrolė ar Seimas savo nutarimais neuždraudė moteris diskriminuojančios greitakalbės „Geri vyrai gerą girą gerai gėrė, gerdami gyrė“, sukalbėkime ją kaip maldelę, ir pažvelkime, ką gero turime išgerti pas save. Mums padėti gali jau ketvirtasis kasmetinis konkursas „Nacionalinis giros ringas“. Giros ringą organizuoja Alaus brolija, gira konkursui atrenkama mažmeninio pardavimo vietose, neinformuojant gamintojų. Vertinama akluoju būdu. Šiais metais buvo vertinama tik gira ir nė jokie giros gėrimai. Beje, gira ne tik lietuviška, bet visa, kurią pavyko rasti parduodamą Lietuvoje.

Nacionalinis giros ringas 2012: „liaudies balsas”
Pažiūrėję į rezultatus, galime konstatuoti: sunku lietuviams konkuruoti su kaimynais iš Latvijos ar Baltarusijos. Gal kad kartais pritingi, gal gerą girą nelabai daryti moka o gal šiaip „optimizuojasi“. Visgi nepuolėme veidu į purvą: alaus rinkos naujokės, prieš keletą metų bankrutavusio „Pasvalio gėrimų“ bazėje šiais metais įkurtos bendrovės Alsteka verdama Senojo Pasvalio gira pelnė antrą vietą bendrame sąraše ir Grand Prix apdovanojimą. Pirmosiose vietose puikuojasi Smetoniška Porterio ir Lidskij kvas giros. Ilgą laiką „Volfas Engelmanas“ Smetonišką girą vežėsi iš to paties Lydos kombinato, sprendžiant pagal etiketę, dabar salyklo koncentratą skiedžia ir raugina patys. Taigi, šią girą vadintume pusiau lietuviška.
Selitos Kaimiška firminė gira, 2011 metų Nacionalinio giros ringo aukso medalio laureatas, šiemet liko ketvirtoje vietoje. Na o praėjusiais metais garbingą Grand Prix titulą pelniusi Vilniaus alaus Retro gira neišlaikė išbandymų ir nusirito į 16 vietą. Labai nekaip pasirodė ir kelios „kaimiškos“ giros iš Daujėnų ir Paliūniškio. Nedžiugina tai, jog praktiškai visi gamintojai „rūgštingumo reguliavimui“ naudoja pigų ir populiarų konservantą E330, liaudiškai tariant, citrinos rūgštį. Negi be jos nepavyksta pagaminti giros?
Na o pabaigai visa Nacionalinio giros ringo 2012 vertintos giros lentelė ir įvertinimas balais:

Nacionalinis giros ringas 2012: rezultatų lentelė



8 komentarai