Kauno alus

Dabar tai – Kauno alus. Ilgą laiką ši darykla nešiojo Ragučio vardą, tačiau postsovietiniais laikais, griaunat viską, kas buvo sukurta, vardas perėjo didesniajam alaus virimo cechui, anais laikais vadintam Raudonąja pašvaiste o dabar – Volfu Engelman. Kauno alus ir dabar kartais pavadinamas Ragučiu, tuo labiau, kad Volfas Engelman to vardo jau atsisakė. Todėl nesipainiokit, čia mes rašysime apie tą įmonę, kuri šiandien nešioja bevardį Kauno alaus pavadinimą.

Kadangi daryklos svetainėje „garbinga istorija“ aprašyta pernelyg optimistiškai, parankiojome keletą daryklos istorijos faktų iš Vilmos Akmenytės ir Giedrės Milerytės straipsnio Kauno istorijos metraštyje. Šios merginos taip pat parašė dvi 2008 ir 2012 metais pasirodžiusias knygas apie Volfo Engelman daryklos istoriją.

Daryklos istorijos pradžia galime laikyti 19 a. antrąją pusę, kai Maksas ir Henrieta Bliumentaliai toje vietoje, kur dabar stovi Ragučio pastatai, įsteigė alaus daryklą. Pirmosios daryklos Lietuvoje orientavosi į vokiškas madas, dažnai net jų steigėjai, kaip ir Maksas su Henrieta, buvo nevietiniai (šiuo atveju – šveicarai).

1866 metais Bliumentaliai ir Kauno miesto valdyba sudarė žemės sklypo prie plento į Daugpilį ir Sankt Peterburgą išperkamosios nuomos sutartį. Gatvė tuomet taip ir vadinos – Plento; kelis kartus pakeitusi pavadinimą, dabar tai – Savanorių prospekto pradžia. Čia ir įsikūrė alaus darykla.

Po 20 metų, 1886 m., dėl skolų „Bliumental“ darykla parduodama iš varžytinių. Ji atiteko Abeliui Salomovičiui Soloveičikui, tuo metu nagus prikišusiam ir prie Engelman bendrovės. Soloveičikas daryklos pavadinimo nekeitė, greičiausiai iš komercinių paskatų. Po darykloje įvykusio gaisro, 1898 m., Bliumentaliai susigrąžino daryklą, atsipirkdami ją iš Soloveičiko.
Jau tuo metu vanduo buvo imamas iš daryklos teritorijoje esančio artezinio gręžinio. (Ar čia tas „stebuklingas“ šaltinis, minimas daryklos svetainėje?). 1913 m. darykla perleidžiama kitai Bliumentalių kartai – Klarai ir Juliui.

Pirmojo pasaulinio karo metu alaus pramonė smarkiai nukentėjo. Bliumentalio darykloje tuo metu vyko perorganizavimas, keitėsi savininkai, darbas buvo sustabdytas. Alaus rinką tuo metu destabilizavo ir Seimo „kova su alkoholizmu“.

1922 metais įsteigiama Ragučio įmonė, kurios pradinį kapitalą sudarė Amerikos lietuvių lėšos, taip vadinamų „amerikonų“, atsivežusių žymesnes lėšas ir technines žinias. Jie nupirko po 1 pasaulinio karo neveikiančią Bliumentalio daryklą. Tai nebuvo paprastas Bliumentalio alaus daryklos pavadinimo pakeitimas pasikeitus akcininkams, o jos reorganizavimas, modernizavimas, rekonstravimas. Tarp naujųjų savininkų buvo M. Yčas – Prekybos ir pramonės banko pirmininkas, pagarsėjęs finansinėmis machinacijomis, V. Frenkelis – Yčo šeimos draugas ir finansinis aferistas, J. Šernas – Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, A. Prūsas – finansininkas, ekonomistas.

Darykloje buvo sumontuoti moderniausi įrenginiai, kai kurie jų išlikę iki šiol. Ragutis tuo metu ėmė gaminti taip pat ir natūralių uogų ir vaisių vaisvandenius.

Tačiau jau nuo pat veiklos pradžios buvo slepiami ar nemokami mokesčiai valstybei ir Kauno savivaldybei. Dėl šios priežasties 1925 ir 1927 metais buvo rengiamos įmonės varžytinės. Įmonė nustojo gaminusi produkciją. Neveikti apsimokėjo – darykla maždaug 1928 – 1936 metų laikotarpiu iš alaus sindikato (iš esmės I.B.Volfo-Engelman ir Gubernijos bendrovės) gavo išmokas už tai, kad neveikia ir nekonkuruoja. Sindikato nariai mokėjo ir kai kuriuos Ragučio mokesčius valstybei.
1936 – 1938 m. Ragučio adresu netgi veikė basonų dirbtuvė 🙂

1938 m. Ragutį iš varžytinių įsigijo Gubernija (tuo metu jau perimta Lietuvos banko žinion) o 1940 m. įmonė buvo nacionalizuota.

Išgyvenusi Antrąjį pasaulinį karą, septinto dešimtmečio pabaigoje – 1967 m., įmonė buvo sujungta su I.B.Volfo-Engelman (tuo metu jau Raudonosios pašvaistės) darykla ir šis junginys pavadintas Kauno alaus ir bealkoholinių gėrimų pramonės gamybiniu susivienijimu „Ragutis“. Susivienijimui be kita ko priklausė ir Birštono mineralinio vandens gamykla. Tarybiniais laikais gamintojai nekonkuravo tarpusavyje, receptai buvo tie patys dažnai netgi visoje Sąjungoje, ir dabar jau sunku pasakyti, kur kuris alus tuo metu buvo išvirtas.

1990-ais reorganizavus susivienijimą, Ragučio vardas liko Raudonąjai pašvaistei o senasis Ragutis gavo Žalsvyčio pavadinimą, kilusį nuo Širvenos (o gal ir kitų rūšių) aluje naudojamų žalsvyčių veislės žirnių. Įmonės akcijas įsigijo Valstybės turto fondas, pati įmonė ir keli šimtai smulkiųjų akcininkų.

2001 metais apie 40% bendrovės akcijų jau valdo Romualdas Bakutis, Kauno projektų valdymo bendrovė Ekofondas – 20%, direktorius Alvydas Naujėkas – 12%. Nauji savininkai neprarodė fantazijos, ir daryklą pavadino tiesiog Kauno alumi. Gal todėl, kad nustojo gaminti Širvenos alų? Įmonėje buvo atlikta rekonstrukcija, pakeistos vamzdynų ir plovimo sistemos, sumontuota „Steinecken“ alaus virimo įranga, filtracijos katilas, šlapio malimo malūnas, atnaujinta pilstymo įranga.

2006 metais Kauno alus valdybos narys Romualdas Bakutis valdė 50,66%, Didžiosios Britanijos pilietis Džeimsas Kesfordas – 18,4%, Lietuvos bendrovė Ardita ir Ko – 24,38 % Kauno alaus akcijų. Visi jie yra tarpusavyje susiję asmenys.

Verslininkas R. Bakutis yra antikvaro ir istorijos mėgėjas – jis yra įsigijęs Abromiškio dvarą. Taigi, galbūt kada vitrinose pamatysime ir Abromiškių alų – pasak pasakos, dvaro sienose buvo rastas alaus butelis, kurį laboratorijoje ištyrę Kauno aludariai išvirė autentišką gėrimą.

Šiandieninio Kauno alaus pastatai.

Ant sienos dar matosi buvęs Ragučio pavadinimas.

Ragučio gyvenamasis namas. 6 dešimtmetyje pritaikytas maisto pramonės technikumui, vėliau – gamyklos dirbančiųjų bendrabučiui. Saugomas valstybės.

Pasižvalgykime, kaip gimsta tas „brandintas rūsiuose“ alus.

Pirmiausia salyklas malamas štai šiuo aparatu.

Katiluose, likusiuose dar nuo senųjų Ragučio laikų, užmaišomas mentalas, filtruojamas ir verdama misa.

O taip atrodo katilo vidus

Sūkurinėje talpoje nusodinami baltymai.

Technologė paragauja, ar tinkamas saldumas ir kartumas.

Įjungiamas Mergų ventiliatorius.

Ir misa keliauja į atviras fermentavimo talpas. Čia darbo imasi mielės, suvalgydamos cukrų ir visokius fermentus. Šioje talpoje fermentacija jau beveik baigėsi, galima matyti putų paliktą sluoksnį ant sienelių. Tolimesnėje – dar intensyviai vyksta.

Tiesa, atvirose talpose teko pastebėti rūgstant tik Tvirtovės alų, kitoms rūšims, ko gero, naudojami nuobodūs cilindriniai-konusiniai kubilai.

Po rauginimo alus keliauja į Žaliakalnio rūsius su brandinimo talpomis. Pats „brandžiausias“ Biržiečių alus čia gyvena apie 60 dienų. Išvaizda dar ne viskas, svarbu – turinys.

Galiausiai alus pereina per filtrus. Per šį didelį ir našų praeina visas alus, dalis jo keliauja į pasterizaciją, o dar per vieną, nediduką, saugomą paslaptyje, filtruojamas „gyvas“ alus.

Išpilstymo cechas. Iš čia alus keliauja į sandėlį arba tiesiai vamzdžiu į gretimai esantį bariuką.

Kauno alus gamina daug „private label“ alaus, t.y. pagal įvairiausių Jargala, Merata ir pan. uabų pageidavimus apipavidalintų butelių.

Dėl tiesioginio vamzdžio į bariuką gal ir mitas, bet pažiūrėkit į kainas…

Geros progos alus
8% alk. Išskirtinis daryklos gaminys, pilstomas rankomis ir, nepaisant kainos, nenešantis jokio pelno. Stiprus, tamsus, tirštas alus. Brandinamas 60 parų. Dažniausiai ne ragaujamas, o dovanojamas.

Kitas Kauno alaus asortimentas:

Kauno šviesusis 5% alk.
Žaliakalnio šviesusis 5% alk.
Gyvas šviesusis 5% alk.

Kauno tamsusis 5% alk.
Žaliakalnio tamsusis 5% alk.
Gyvas tamsusis 5% alk.

Biržiečių stouts 8% alk. – viena geriausių Kauno alaus rūšių. Ką reiškia „stouts“ – nežino niekas.
Gyvas su imbieru 5,2% alk.
Kvietinis nefiltruotas 5% alk. – labai netgi nebloga naujiena.

Pilsner 5% alk. – koks tai nei naujas, nei senas. Bet kuriuo atveju – nauja etiketė.

Pilsner plius 5% alk.
Pilies menės 5,2% alk.
Senasis Porteris 7% alk.

Tradicinis Tvirtovės 6% alk.
Fano Stiprusis 8% alk.
Fano Stipriausias 9,5% alk.

Šiandieną Kauno alus – vienas iš įdomesnio alaus gamintojų, verdantis alų palyginus nedidelėmis partijomis, palyginus natūraliu būdu (jei neimsime visokių Tvirtovių), beveik visiškai neinvestuojantis į marketingą, ir konkuruojantiss geromis kainomis.

web: www.kaunoalus.lt/

Iliustracijos iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos, modernizmas.lt. Etikečių archyvas – nubo.ru.