Linksmasis pirmadienis: Rakovskij Brovar. Minskas.

Kadangi pabodo skaityti propagandinius straipsnius, kaip vargšai baltarusiai naktimis eilėse stovi prie duonos kriaukšlės ir mėsos bryzo, nusprendėme viską pamatyti savo akimis.

Baltarusija nėra ta šalis, kurioje gausu alaus daryklų – didžiąsias suskaičiuosite ant rankų pirštų: Krinitsa, Alivaria, Lidskoe pivo, Brestskoe pivo, Rechitsa pivo, Siabar-Heineken ir dar pora nelabai žinomų. Taip pat 5-6 mini daryklos veikiančios prie restoranų.

Budri gidė perspėja, jei norime gauti vietinio alaus, reikia neišsiduoti, jog esame užsieniečiai, kitaip pasakys jog vietinis baigėsi, yra tik brangesnio importinio. Teisybė, dažnas restoranas prekiauja tik kozelais, fazanais (fazanai, beje, verdami Baltarusijoje) ar kitais užjūrio gyvuliais. O alaus bariukai, kaip rūšis, čia iš viso retenybė: arba pusiau stacionari alaus palapinė darbo liaudžiai, arba restoranas.

Laimei, viena iš daryklėlių yra visai netoli centro, 15 minučių pėsčiomis nuo ГУМ‘o ar 5 minutės nuo metro Няміга. Tiesa, šį restoraną rasti nėra taip lengva – praėję arką tarp daugiaaukščių už Petro ir Povilo soboro vos nesusigundome pusrūsyje įsikūrusiu „retro-kaimiško“ interjero restoranu Talaka. Nors čia turėtų būti kitos mini daryklos alaus Градское, mūsų tikslas kitas.

Ракаўскі Бровар – viena pirmųjų mini daryklų Minske ir vienas populiaresnių restoranų tarp vietinių ir užsienio lankytojų. Keleto salių restoranas įsikūręs atstatytame 1882 metų Iškilmių namų pastate istoriniame Rakovo priemiesčio rajone. Viena iš salių apipavidalinta medžiotojų namelio stiliumi, kita – sporto tema, salė centre, pora salių antrame aukšte ir lauko kiemelis. Už pagrindinio baro matosi austriška daryklos įranga, bet mygtukų pamaigyt neduoda. Žodžiu – restoranas tikrai nemažas. Galima įsigyti firminės atributikos.

Anksčiau darykla virė n-iolika rūšių alaus, dabar likusios keturios: Грашовае, Пильзенское, Раковское, Старавиленскае. Vartome meniu ir bandom suskaičiuoti, kiek čia tos kainos vietiniais milijonais tugrikų bus lietuviškais pinigais. Palyginimui kainas pateiksime oficialiu kursu (tarkim, atsiskaitant kortele) ir valiutą keičiant keitykloje Lietuvoje. Kadangi oficiantė Svetlana jau neša alutį firminiame bokale, puolame ragauti.

Грашовае. Grašių alus, šviesusis, 11%, ne ne, ne alkoholio, pradinio tankio. Per keletą dešimtmečių jau atpratome nuo tokio alaus stiprumo matavimo būdo, todėl pateiksime alkoholio kiekį iš daryklos puslapio: 2,8%. Nors alutis turi savotišką lengvą skonį, visgi nepaleidžia jausmas, kad kažkas šitą alų praskiedė vandeniu. Kaina už puslitrį 6,60 / 4,60  Lt

Пильзенское. Pilzneris, šviesusis, 12% (3,2 % alk.). Labiausiai patikęs alus. Netgi apynių aromatas ir kartumas jaučiasi, kas reta baltarusiškame aluje. Visgi geriausio vertinimo neduosime. Kaina 6,70 / 4,70 Lt

Раковское. Rakovo, pusiau tamsusis, 12% (3 % alk.). Tipiškas baltarusiškas alus su visko šiek tiek: šiek tiek tamsumo, šiek tiek saldumo, ir šiek tiek kvapo. Galima gerti. Kaina 6,80 / 4,80 Lt

Старавиленскае. Senojo Vilniaus, tamsusis, 13% (3,2 % alk.). Įspūdis, kad kažkas į bokalą dar cukraus šaukštelį kita įpylė. Lengvas, šiek tiek degintas. Silpną karamelinį skonį ir visus kitus pojūčius nužudo saldumas. Moterims, kiek pastebėjau, patinka. Kaina 7,20 / 5 Lt

Rakovo užeiga ne iš pigiųjų. Bet kainos negąsdina ne tik užsieniečių, kurių čia nemažai, tačiau ir vietinių, užsukančių rimtai pasėdėti ir pagardinti vietinį alų buteliu degtinės. Štai prie gretimo staliuko švenčiantis pilietis kažkur nulingavo ir netrukus grįžo su gyvos muzikos ansambliu, pagal pageidavimą sugrojusį keletą hitų. Linksma, bet rami publika.

Šiek tiek apie maistelį. Meniu siūlo įvairiausią pasirinkimą: čia pat kiemelyje pagal užsakymą ant žarijų kepamus šašlykus, steiką (180 gr. – 93 / 66 Lt), juoduosius eršketų ikrus (apie 300 Lt už 40 gr.), nacionalinius patiekalus: grikių košę su smegenimis, mačianką, užkandas: „pusė kilo dešros visai kompanijai“, rinkinį „svečiuose pas uošvę“ ir t.t.

Kadangi atvykom į bulbašų šalį, ieškome ko nors iš bulvių. Kas gi gali būti labiau tradicinio, beje nuolat ragaujamo ir lietuviškose užeigose, jei ne draniki – bulviniai blynai. Užsakome dranikus su sūdytomis voveraitėmis. 3 blynai ir 100 gr. voveraičių mums kainavo 19 / 13 Lt. Kaip tai atrodė, galite pažiūrėti nuotraukoje, na o skonis.. akičioti neteko, bet tiek blynai, tiek voveraitės buvo neblogos. Tik mažoka.

Kitas gerokai įdomesnis patiekalas – žarenka po rakovski. Žarenka, kaip ir mačianka, yra nacionalinis baltarusių patiekalas, ir dažna šeimininkė jį gamina šiek tiek savaip. Rakovo bravore mes gavome molinį indelį su grietinėje troškinta kiauliena, paukštiena ir grybais o visa tai dengė bulvinis dranikas. Labai skanu! 26 / 18 Lt

Aptarnavimas, tiesa, toks pusiau tarybinis (kaip praktiškai visur Minske), bet skųstis mus aptarnavusia mergaite negalėtume.

www.brovar.by
Ракаўскі Бровар
Мінск, вул. Віцебская 10

Rakovskij Brovar
Vitebskaja g. 10, Minskas

Aplinka: 8
Alaus pasirinkimas: 5
Maistas: 8
Aptarnavimas: 6

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.