Aludariai iš estų ne kokie, nors jie patys teigia, jog alų verda mažiausiai tūkstantmetį. Norintys ekstremumų, gali paragauti estų/suomių autentišką kaimišką alų iš Saaremos – Pihtla. Nenorintiems greičiausiai teks tenkintis pramoninių kombinatų produkcija. Didžiausias iš jų yra Saku mieste įsikūrusi Saku Õlletehas darykla, kurios istorija siekia 1820 metus, kai vokiečių grafas savo dvare Saku parapijoje pradėjo virti alų. Dabar ši darykla, kaip ir Švyturys/Utena priklauso Calrsberg grupei.
Lietuvoje pasirodžiusi Saku „pasaulinių alaus rūšių“ serija sudomino. Verdamos 5 alaus rūšys pavadintos Europos miestų vardais: Mančesteris, Le Manas, Dublinas, Študgartas ir Praha. Pavyko paragauti tris iš jų.
Saku The Taste of Manchester
Alk. 4,2%. Spec. technologijos alus.
Sudėtyje be tradicinių ingredientų yra maltozės sirupas, karamelinis sirupas, natūrali kvapioji medžiaga.
Iš pristatymo: „Šis lengvai raudonas alus yra virtas pagal britų aludarių tradicijas. Anglijoje jis vadinamas eliu ir kiekvienas save gerbiantis britiškas baras klientams siūlo šį alų kaip savo pasididžiavimą.“
Na, atvirai sakant, bjaurastis kokių reta. Abejoju, ar jį siūlytų net savęs negerbiantis britiškas baras. Šleikščiai saldus, karamelinis, vandeningas ir tiek aromatizuotas, kad tik spec. technologijos alum jį ir belieka vadinti. Receptas norintiems kažką panašaus pasidaryti patiems: į alų pripilkite karamelizuoto cukraus, vandens ir kokio nors odekolono – štai jums Mančesterio skonis.
Saku The Cream of Dublin
Alk. 4,2%.
Iš pristatymo: „Alus verdamas puoselėjant airių aludarystės tradicijas. Tai ir lengvas, ir tamsus alus su tiršta puta ir salstelėjusiu poskoniu – būtent toks alus, kuriuo didžiuojasi kiekvienas tikras britiškas ir airiškas baras.“
Nors tikėjomės stouto, radome tamsios giros alų. Gal moterims, mėgstančioms Varniukus, visai patiktų. Tačiau ką bendro jis turi su Airija, lieka paslaptimi. Nėra pernelyg saldus ir karamelinis, lengvai juntamas kavos skonis. Nekartus. Antrą kartą, tikriausiai, nepirkčiau.
Saku Das Echte Hefeweizen Stuttgart
Alk. 5%
Iš pristatymo: „Tai nefiltruotas kvietinis alus, įkvėptas vokiečių aludarių tradicijų. Šis alus yra būtent toks, kokiu didžiuojasi bavarai pietų Vokietijoje: aromatingas, su krisleliu rūgštesnio skonio.“
Neblogo kvapo, bet neįspūdingas hefenweizenas. Pasirodė pernelyg rūgštus. Va čia tikrai turime su kuo palyginti ir kuo pasidžiaugti: Švyturio Baltas šitą „pasididžiavimą“ lenkia visa galva.
Jei būsite Estijoje, tikrai rekomenduojame rinkitis kito gamintojo alų, vienintelis vertas dėmesio Saku daryklos produktas – Saku Porter.
Teko ragauti Pihtla lankantis Taline – labai neblogas kaimiškas alus. Tik gal kiek sunkokas laipsnių prasme 🙂
Vienu metu Saku verda 3 rūšis. Mažiausiai pasiteisinusi pakeičiama nauja. Panašu, kad Štutgartą jau ‘nuėmė’
Štutgartas, kiek žinau, pas estus vadinosi Saku Valge (Saku baltas).
Gavau lauktuvių Le maną – pagal stilių kaip ir wit’as, citrusai lenda. Bet kaip ir visa serija – saldinta sintetika
Eikit nahui , manchester zjbs alus 😀