Kiekvienam alaus mėgėjui privalu bent kartą išsivirti savo alų (galbūt ne vienas jau yra taip padaręs). Egzotikos mylėtojai gali pereiti visą ciklą nuo salyklo malimo iki misos rauginimo. Aišku, viską daryti nuo nulio tikrai nelengva, bet pritingintys gali nusipirkti jau pusę atlikto darbo.
Alų gaminome ir anksÄiau, taÄiau šį kartÄ… pailiustruosime. Pasirinkome tamsų (dar buvo Å¡alta ir tamsus alus atrodÄ— labiau tinkantis prie oro). Gamyba prasidÄ—jo prieÅ¡ gerus du mÄ—nesius, o pasiruoÅ¡imas dar anksÄiau. Taigi, pradÄ—kime nuo pradžių.
Aplankius tinklapį "Savas alus" ir bandant išsirinkti salyklo koncentrato rūšį klausimų iškilo daugiau nei atsakymų. Taip ir neapsisprendę, sumanėm nuvykti į įmonės biurą (jei tai galima vadinti biuru), kad išsamiau papasakotų apie turimą asortimentą. Nuvykę sutikome labai geranorišką pardavėją, kuris mielai pasakojo apie misos koncentratus ir dalinosi savo įspūdžiais. Malonu pas tokius žmones kažką pirkti, kurie noriai dalinasi savo įspūdžiais ir patarimais.
Taigi, siūlo mums vienokią ar kitokią rūšį, staiga ant palangės (visai ne lentynoje) pastebime indelį su meška piešinyje. O!!! Pamanėm, bus visai įdomu. Pardavėjas pasakojo, jog ir jis ta alų yra gaminęs, bet gal cukraus daug dėjęs, nes gavosi stiprokas. Tad paėmėm tą mešką (Old Flemish Brown) ir mes. Grįžtant užsukome cukraus nusipirkti:) ir jau turėjom visus komponentus virti alui (plastmasinis indas užsiliko nuo ankstesnių bandymų, bet didelį indą taip pat galite įsigyti parduotuvėlėje). Gana svarbu laikytis švaros, kitaip alaus skonis gali būti neprognozuojamas.
Beje, jei užsimanysite alų virti tuojau pat, prieš dieną užsivirinkite vandens, kad atvėstų. Mums prireikė apie 12 l.
Misos koncentratą pašildome, kad suskystėtų ir lengviau tekėtų, tad dėjome ant viryklės (į puodą su vandeniu) ir šildėme.
Viename litre vandens iÅ¡tirpinome 830g cukraus (jo kiekis nurodytas instrukcijoje ir kiekvienai rÅ«Å¡iai Å¡iek tiek skiriasi). Kol tirpo cukrus "gaivinome" mieles. O su jomis atsargiai!!! Jos juk gyvos. Reikia, kad vanduo bÅ«tų nei per karÅ¡tas, nei per Å¡altas. Apie 25 laipsnius pagal Celsijų. Gerai, kad radome termometrÄ… 🙂 . Po 10 minuÄių mielÄ—s jau buvo pasiruoÅ¡usios užkandžiauti.
Vandenį su ištirpdytu cukrumi pilame į tarą, kurioje bus rauginamas alus. Po to supilame misos koncentratą.
Pamaišę pilame virintą atvėsusį kambario temperatūros vandenį.
Pabaigoje supilame mieles. Kai kada instrukcija siÅ«lo viskÄ… iÅ¡maiÅ¡yti, kai kada – mieles suberti ant pavirÅ¡iaus. DarÄ—me, kaip nurodyta – iÅ¡maiÅ¡Ä—me ir palikome ramiai pastovÄ—ti 10 dienų. Kol raugas stovÄ—jo, mes mÄ—gavomÄ—s įvairiausiu alumi tarp jų ir Oud Bruin. Kaip vÄ—liau paaiÅ¡kÄ—jo, gamyklinio Oud Bruin skonis gana nemažai skyrÄ—si nuo mÅ«sų darytojo (bet ne i blogÄ…jÄ… pusÄ™ 🙂 ) IÅ¡samiau apie šį alaus tipÄ… galite paskaityti Tikras alus [link=http://tikrasalus.lt/2010/06/14/oud-bruin-lietuvoje-ir-kitos-beer-barrel-dovanos/]tinklapyje[/link], o gal kada ir mes paraÅ¡ysime.
Prabėgus 10 dienų reikėjo išpilstyti išrūgusį alų į butelius.
DžiaugÄ—mÄ—s, jog prikaupÄ—m užsidaranÄių alaus butelių nuo įvairiausių alaus rÅ«Å¡ių.
P.S.
Jei jÅ«s tokių turit, nepilkite į tuos, kurie bÅ«na su stiklinÄ—mis rankenomis. Na aiÅ¡ku, jei nenorite ryte pabudÄ™ užuosti, kaip visi namai kvepia (o gal smirdi – Äia kaip kam) alumi:) ir imtis jÅ«sų daryklÄ—lÄ—s gelbÄ—jimo nuo alaus tvano.
Įsitikinkite, kad alus jau baigė rūgti (nebeburbuliuoja), kitaip tikėtina jog nedidelio potvynio nepavyks išvengti. Per ilgai laikyti taip pat negerai, todėl, jei turite, naudokitės hidrometru.
Pilant alų į butelius, nesuplakite visko, kas yra ant dugno (mielių). MÅ«sų indas turÄ—jo kranelį, kuris labai patogus skysÄiui iÅ¡leisti. Pilstydami į kiekvienÄ… butelį pylÄ—me dar po 8 g cukraus. TurbÅ«t Äia antrinei fermentacijai. Jei turite atliekamÄ… didelį indÄ…, alų galite perpilti į jį, ten iÅ¡tirpdyti visÄ… reikiamÄ… cukrų ir po to iÅ¡pilstyti į butelius.
Na va, darbai atlikti. Bet sunkiausias darbas dar ateityje. Butelius paliekame 8 dienas stovėti kambaryje, o po to kišame į šaldytuvą.
ÄŒia prasideda sunkioji dalis – iÅ¡tverti net 6-8 savaites, kol alus Å¡altai brÄ™sta. Å eÅ¡ios savaitÄ—s sunkiai bÄ—go, o kol surinkom draugų norinÄių pasimÄ—gauti alumi, praÄ—jo dar pora savaiÄių. 🙂
Na ir pagaliau ta akimirka, kai atkemšame pirmąjį butelį.
Su nekantrumu pilame ir fotografuojame. Spalva tikrai tamsi, puta buvo gan nemaža, bet kol nufotografavome nusileido 🙁 . Skonis visai įdomus ir gan neblogas. Kaip vÄ—liau merginos pareiÅ¡kÄ— "skanesnis net už Varniuku" 🙂
O su ragavimu buvo va taip…
Kol susirinko ragautojai, pirmieji atsidarÄ—me alų ir juo mÄ—gavomÄ—s. Jau iÅ¡gÄ—rÄ™ vienÄ… bokalÄ… pasijautÄ—me keistai, iÅ¡gÄ—rus du… kažkas pasibeldÄ— į duris. NuskubÄ—jau atidaryti ir pasijutau ganÄ—tinai neblaivus. ĮėjÄ™ degustatoriai pasijuokÄ— jog nesulaukÄ™ jų viskÄ… iÅ¡ragavome. Visus perspÄ—jome – alus stiprus, o merginos juokÄ—si iÅ¡ mÅ«sų – negali bÅ«ti jis stiprus, kada toks skanus. IÅ¡gÄ—rÄ—m dar vienÄ… ir pusÄ™. Namo judÄ—jau jau kaip po 6 ar 7 bokalų Å¡viesaus nestipraus alaus. Ir kÄ… jÅ«s manot apie pasekmes? Tos, kurios gyrÄ— "visai nestiprų alų" nelabai prisiminÄ—, kaip iÅ¡lipo iÅ¡ troleibuso..:) O ir minÄ—jo po to visÄ… kitÄ… dienÄ…. Matyt, ir pardavÄ—jui buvo panaÅ¡iai, jei jau pasakojo koks stiprus jam tas meÅ¡kino alus gavosi.
Pamėginkit pasigaminti alų ir jūs, kurie dar nemėginote, tikrai smagus ir nelabai sudėtingas procesas.
