Nors ir nebuvo šilta, nors gira kai kam net užšalo, bet į Kaziuką šiais metais verta buvo nueiti. Nors, kaip sakė vienas prekybininkas, čia jum ne turgus, kad derėtis, čia – mugė, nusiderėti kartais buvo galima. Džiugu, jog kaina jau porą metų iš eilės, 2,5-3 Eur už litrą (išskyrus keletą plėšikų), o ir pats alus nenuvylė antri metai iš eilės.
Dar pradžiugino Daujotų etiketės ir (nebe naujiena) jų Senojo recepto alus. Jei kaina būtų padoresnė, jei galima būtų rasti ne tik mugėse, galėtume sakyti, jog eikit ir pirkit.
Ta pačia proga pabandėme rasti ir aplankyti gamintojų puslapius internete. Kaip kai kas, galbūt, jau esate girdėję, reklamuotis aludariai nebegali, bet skelbti informaciją savo svetainėse vis dar neuždrausta. Žinoma, sukelti informaciją į puslapį užtruks kokią dieną, bet pasidaryti gražias etiketes, sumontuoti naują įrangą užtrunka kur kas ilgiau… Deja, Daujotų puslapyje informacijos apie mums patikusį alų neradome. Gal kažką rasim pas kitus mažuosius?
Trys ereliai. Šviesa tunelio gale
Alk. 5,5%
Taigi, Linkuvoje yra tokia sodyba Trys ereliai. Yra ir kavinė – baras tuo pačiu pavadinimu. Yra ir Linkuvos alus, kurį jau ragavome kažkada. Visi jie – to paties lizdo paukščiai. Bet kur ten supaisysi tuos aukštaičius.. Išlenda koks tai kiek kitoks gegužiukas, prisiglaudęs po Trijų erelių sparnu, D. Krikščiūno IĮ iš Rozalimo (aka Rozalimo alus) ir siūlo savo alų. Tai Roazlimo ar Linkuvos? Ir su internetais darykla nelabai draugauja. Na, ką padarysi, turbūt turi Bitės ryšį, kurio arba nėra, arba nėra. Bet nesigilinkim į tas gamintojo/platintojo vingrybes. Pirmas vaizdas – neapsmurgusi etiketė. Pliusas. Ne „šviesusis“. Pliusas. Etiketė tamsiai ruda, kai alus šviesus? Errorčikas… Na, tiek to, su menininkais sunku ginčytis. Ragaukime. O, pasirodo, nėra taip blogai, kaip pagalvojome. Šiaudų spalvos alus (lageras?), maloniai apyniuotas. Iš šiaip, labai neblogai, priekaištų beveik nebuvo. Aplodismentai.
Trys ereliai. Tamsus miškas
Alk. 5,5%
Ne, čia kitas miškas, ne tas, kur Genio aludariai vaikšto. Nėra jis toks tamsus, ir nė joks ne stautas (niekas stauto ir nežadėjo). Bet nėra blogai, šaunu, jog atsikratėt tų šleikščių karamelių. Gal Šviesa patiko kiek labiau, bet ir šiuo nelikome nuvilti. Aplodismentai dar kart.
Aluverda. Šimtmečio alus
Alk. 5%
Gal jau užteks ploti. Kitas eilėje „reprezentacinis“ ir „kulminacinis“ šimtmečio šedevras iš Aluverdos. Šitie internetą turi. Tiesa, į facebukus kelia tik selfius iš stintų šventės. Vertinam. Etiketė sumirkus ir atvėpus. Stilius? Na koks dar stilius „kaimiškam“ alui? Bet depozito lipdukas yra. +10 ct. Daugiau pliusų neradom. Kokia tai skysta Girinio atmaina. Jei yra pasirinkimas, rinktumės kitą.
Aluverda. Pirklio tamsusis
Alk. 5,2%
Na štai, kaip čia be „pasaldinto karamelinio“ stiliaus, nebūtų Kaziukas. Nors nėra taip baisu, bet… Gal nerekomenduosim iš šito.
Joalda. Rimkevičių APA
Alk. 5,2%
Kaip ir žadėjom, pirmiausia žiūrim svetaines ir feisbukus. Alio, ar yra kas gyvas?? Nėra.. 🙁 Taip ir nepavyks sužinoti, kas tie Rimkevičiai? Mums padės tik rekvizitai.lt! Rimkevičiai – tai tie ponas ir ponia, kurie siūlo Joniškėlio respublikos ir kitokius istorinius galvosūkius. Ir Dvaro mergelių, tebūnie jos nelemtos. Visapusiški aludariai. Nuo visiškų mazgočių iki padoraus alaus. Kaip loterijoje. Šį kartą pavyko išlošti. Tikrai pavyko, nes APA pasirodė ko gero geriausia iš visų ragautų. Aplodismentai? Taip.
Joalda. Rimkevičių elis
Alk. 4,8%
Mmm.. Nieko nesakantis pavadinimas, bet skonis neblogas. Apyniuotas? Taip. Šleikštus karamelinis? Ne. Teks pamąstyti, kuris geriau, APA, ar šis. Ai, duokit abu!
Perspėjame, jog tai yra tik autorių įspūdis, nepretenduojantis į kokius nors psichodelinius pamąstymus apie poskonius, natas ir kitas gėlytes bei drugelius. Ar kurių metų apynių derlius. Aludariai už reklamą nesumokėjo, alaus dykai nedavė. Peace!
