Kodėl smūgis į alaus butelį sukelia staigų gėrimo putojimą? Šio klausimu domėjosi Ispanijos ir Prancūzijos universitetų mokslininkai. Tyrimas buvo pristatytas Amerikos fizikos draugijos 66-ojoje konferencijoje Pitsburge.
Sutrenkus atkimštą butelį įvykiai klostosi tokia eiga: pirmiausiai skystyje atsiranda kompresinė banga, atsispindinti nuo butelio dugno. Vėliau ji kyla į viršų, kur, atsispindi nuo kaklelio. Bangos gale skysčio tankis mažėja, o tai sukelia angliarūgštės burbuliukų atsiradimą. Po kelių fazių bangos užgęsta.
Stambūs burbuliukai sprogsta, lokaliai sukeldami debesį mažų burbuliukų, kurių paviršiaus plotas daug didesnis, ir kurie auga daug greičiau. Augimas vyksta tok, kol visa angliarūgštė nepasišalina iš skysčio. Burbuliukų klasteris formuoja debesį, panašų i atominio sprogimo „grybą“. Dbesis kyla į viršų ir procesas įgauna pagreitį: kuo stambesni burbuliukai, tuo jie greičiau kyla, kuo greičiau kyla, tuo labiau didėja, pasiimdami CO2 iš gretimų sričių.
Skysčio hidrodinamika buvo stebima greitaeige kamera, naudojant kompiuterinį modeliavimą bei lazerį. Lazerio pagalba mokslininkai sukurdavo pradinius burbuliukus be butelio sutrenkimo. Šis bandymas parodė, jog kompresinės bangos nėra savaiminio proceso greitėjimo priežastis, jos tik sukuria pirmuosius burbuliukus. Kai pradiniai burbuliukai sukuriami lazeriu, įvykiai klostosi panašiu scenarijumi.
Mokslininkai pateikė ir paaiškinantį video, kurį galite pažiūrėti čia:
Be linksmo panaudojimo alaus vakarėlyje, fokusas gali būti naudingas tiriant natūralius fenomenus, kokie nutiko išsiskyrus angliarūgštei Nioso ežere, kuomet anglies dvideginio debesis uždusino 1800 vietinių gyvenviečių žmonių bei 3500 gyvulių, o taip pat kai kuriose inžinerinėse sistemose.
Pagal newswise
