Kurį laiką stebinęs savo keistais rinkodaros triukais, Švyturys galų gale prisiminė turintis Ekstra alų. Ar tai media agentūros pakeitimo į OMD pasekmė? O gal tiesiog desperatiškas žingsnis atgauti prarastą pasitikėjimą? Ar tikrai mylimame kolūkyje liesis dainos ir Ekstra alus?
Ilgą laiką posakis „lietuviškas alus“ reiškė Švyturio alų. Na, o Švyturio alus reiškė Švyturio Ekstra. Laikas bėgo, aludariai ėmėsi „optimizacijų“… kol vieną kartą pamatė, jog net gimtajame mieste pasiūlius Švyturio perklausiama: „O alaus neturite?“. Šiandieną, praėjus 15 metų, tie patys aludariai grįžta pas mus su lakuotais reklaminiais puslapiais žurnaluose, su nauju buteliu ir atnaujinta etikete ir sako: „Mes jums nemeluojame! Jei ir melavome, tai buvom ne mes!“.
Iš tiesų keista buvo stebėti, kaip darykla, turėdama savo flagmaną, imasi kažkokių keistų akcijų savo geriausiam produktui priešpastatant „ekstra geresnius“ – ekstra šaltą, ekstra dratą, ekstra ravą (ar ravas jau ne ekstra?). Švyturio Ekstra netgi nepateko į „Tradicinę kolekciją“ http://www.tradicinekolekcija.lt/ (panašu, kad Švyturys pats pamiršo apie šį saitą).
O alaus mėgėjai, nepaisant didžiulės „deklaracijos“ paklodės, nepaisant to paties Švyturio sukurtos Aludarių gildijos ir Alaus akademijos pasakų, netiki. Nes žino – nemeluoti, nereiškia sakyti tiesą.
Visų pirma prisiminkime taip mitologizuojamus 2001 metų Pasaulio alaus čempionato aukso medalius. Alaus mėgėjui tikriausiai verta būtų žinoti, kad aukščiausias įvertinimas šiame čempionate yra ne aukso, o platinos medalis. Be to, laimėjimas pasiektas vienoje iš keliolikos alaus kategorijų (Dortmunder). Na, o auksą gauna visi alūs, surinkę konkurse 90 iki 95 balų (šimto balų skalėje). 2005 metais auksą gavo ir Gubernijos Ekstra (Pilsner kategorijoje). Taigi, kalbos apie „geriausią pasaulio alų“ gerokai perdėtos.
Antra, gamybos perkėlimas į Uteną visiškai diskreditavo šį alų kaip „besilaikantį tradicijų“. Ir dabar pirkėjui visiškai neaišku, kurioje darykloje virtą alų jis geria. Prie nepasitikėjimo prisidėjo ir kažkada su pasididžiavimu pristatyta „High-gravity“ technologija, kuri paskatino mitus apie alų iš miltelių. Ne, sako aludariai, mes neskiedžiame alaus, mes tik pilame į jį vandenį…
Trečia, sintetinių priedų nebuvimas visiškai nereiškia jog nėra kitų priedų. Alaus reglamentas, kurio dažniausiai remiasi aludariai, nedraudžia net tokių egzotinių priemonių, kaip želatina iš žuvų pūslių alaus drumstumui reguliuoti. Beje, gėrimams, kurių alkoholio kiekis didesnis nei 1,2%, neprivaloma nurodyti sudėties. Na, o tradicinė Ekstra sudėtis yra tokia: miežių salyklas, ryžiai, kartieji ir aromatiniai apyniai, alaus mielės ir gėlas vanduo.
Ar tik ne smarkiai pablogėjusi įmonės finansinių rezultatų pasekmė lėmė, kad Calsberg Baltijos skyriaus prezidentas Tomas Kučinskas atsistatydino? Naujas vadovas nebus skiriamas, nes visas Baltijos skyrius (Švyturys-Utenos alus, Aldaris ir Saku) bus „optimizuotas“ ir priskirtas Nordic regionui. Pernai Švyturys taip pat „optimizavo“ 23% savo darbuotojų.
Ir pabaigai. Mieli ponai iš media agentūros, jei jau vietoje Gauminos pasiėmėt „gamybininkus“ iš Neosymmetria, tai gal tegul jie pasimoko daryti flashą, kuris nesuvalgytu 90% mano kompiuterio resursų vien tam, kad parodytų „lietuviškos degtinės“ rugių lauką.
