Kiekvieną pavasarį, pradedant 17 a., Vilniuje šurmuliuoja Kaziukas. Verbos verbomis, bet be karšto alaus ir virtos kiaulės kojos ši mugė neįsivaizduojama. Ir jei karštas alus fizinių ligų neišgydys, tai geros nuotaikos tikrai pridės. Kaip ir dera visiems tikriems vaistams, šis taip pat yra išskirtinio bjaurumo ir ragaujamas nedideliais kiekiais. Labiau negaluojantys buteliuką vaisto gali parsinešti namo ir patys pasišildyti ar suvartoti šaltą.
Lietuviams karšto alaus skonis tikrai yra gan neįprastas, bet, jei dar to nepadarėte, galų gale pralaužkite ledus ir nors vieną kartą pabandykite. Juk negali minios slovakų, čekų, lenkų klysti ir gerti šlykštynę.
▪ Čižo alus ir alaus sriuba
Zarasų rajone netoli Dusetų esančios daryklos, skaičiuojančios savo istoriją nuo 1863-ųjų metų, aludarį Ramūną Čižą sutiksite dažnoje liaudiškoje šventėje. Kaip visada, Kaziuko mugėje Čižas siūlo savo karšto alaus sriubą. Bulvių ar mėsos sriuboje neieškokite, ji verdama iš alaus, devynių rūšių žolelių ir medaus. Pasak paties R.Čižo, šią sriubą jo tėvas iš tiesų laikė geru vaistu. Tikras produktas, tačiau gali nepatikti „Švyturių-Utenų“ ir kitų BBH alaus gėrimų išlavintiems skoniams.
▪ Kaimynų alus
O štai UAB Raginėlis iš Pasvalio, siūlantis karštą Kaimynų šventinį alų, tvirtina jokių prieskonių į šį alų nededantis ir gero produkto negadinantis.
▪ Rozalimo alus. D. Krikščiūno įmonė, Pakruojo rajonas
Galite paragaut gurkšnelį prieš ragaudami daugiau 😉
▪ Dvareliškių alus. UAB Autosera, Pasvalys.
▪ Jovarų alus. A. Udrienės įmonė, Pakruojo raj.
▪ Kaziuko alus, Algio alus. A. Grigonio įmonė, Pakruojo raj.
Visi, norintys paįvairinti prasidedančio gerklės skausmo gydymą ir pasirengę išbandyti karšto alaus kompresus (vidinius), gali „paskaninti“ alų cinamonu, imbieru, gvazdikėliais, juodaisiais pipirais, kardamonu. Prieskonius reikėtų atskirai užvirinti nedideliame kiekyje vandens, o šildant alų – stebėti, kad šis neužvirtų, kitaip laipsniai išgaruos o suputojusio alaus galite nebesugauti.
