Priduodame "kailiukus"

Taros supirkimo automatai jau seniai nėra joks stebuklas užsienyje. Netgi gretimi estai juos gana plačiai naudoja: patogu ir parduotuvei, ir klientui – kai superkama visa tara, įskaitant plastmasinius PET butelius ir skardines, automatas procesą žymiai pagreitina. Kadangi pas mus superkama tik ribotas kiekis taros, tai tokie automatai yra didelė investicija ir didelė egzotika.
Trumpai apie tai, kaip sekasi kaimynams estams. Užstato dydis pas juos – plastikiniams buteliams 0,11 Lt (iki 0,5l), 0,22 Lt (virš 0,5 l);
skardinėms – 0,11 Lt,
stikliniams buteliams – 0,22 Lt.
Sugrąžinama apie 55 % metalo (daug skardinių išsiveža suomiai), 90% plastiko ir virš 80% stiklo užstatinių vienkartinio naudojimo pakuočių. 90 % taros sugrąžinama naudojantis supirkimo aparatais (75 proc. – automatais su presais). Tačiau priimama tik nesulamdyta pakuotė.

Lietuvoje nustatytas 0,25 Lt užstatas. Užstato sistema taikoma toms pakuotėms, apie kurias paskelbia Aplinkos ministerija. Pardavėjai turi priimti grąžinamas tuščias pakuotes prekybos vietose arba arti, o jų gamintojai ir importuotojai turi kompensuoti pardavėjams šių pakuočių surinkimo ir tvarkymo išlaidas. Nustatyta išimtis priimti užstatinę pakuotę pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), bei prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose.

Kai kurie centrai, pvz. „Rimi“, nesivargina steigti savų supirktuvių, o naudojasi trečių šalių paslaugomis. Deja, dažniausiai tų punktų darbo laikas nesutampa su prekybos centro darbo laiku ir tuo sukelia nemažai nepatogumų pirkėjams. Tiesa, tie punktai (UAB „Ekstara“) superka ir kitus stiklo butelius ar duženas: už balto stiklo kilogramą mokama 14 ct, spalvoto – 11 ct, už 1 PET butelį – 3 ct., o už 1 gėrimų skardinę – 2 ct.

Lietuvoje surenkama 88- 90% stiklinių pakartotinio naudojimo pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą. Užstato sistemą administruoja viešoji įmonė „Desa“, kurios pajamos – gamintojų ir importuotojų mokamas tvarkymo mokestis o jos steigėjai – penkios didžiosios alaus daryklos (Švyturys-Utenos alus, Kalnapilio-Tauro grupė, Ragutis, Kauno alus ir Rinkuškiai).

Kol Lietuvoje svarstoma, ar verta užstato sistemą įvesti ir vienkartinio naudojimo pakuotei, kai kurios Europos šalys pastebi, jog tokia sistema yra viena brangiausių „šiukšliadėžių“. Vieno taros supirkimo automato įsigijimo kaina – 70-130 tūkst. Lt, taip pat didžiulės administravimo išlaidos gali būti naudingos nebent tik automatus gaminančioms, diegiančioms ir prižiūrinčioms įmonėms ar stambiesiems prekybininkams. Žinoma, galutinis mokėtojas už visą sistemą bus vartotojas.

Visgi išbandyti ir įvertinti taros supirkimo aparato veikimą galime Prisma parduotuvėje Ozo prekybos centre Vilniuje. Du čia esantys Tomra supirkimo aparatai sugeba detektuoti pakuotės tipą ir išmuša čekį, kurį galima išgryninti kasose.

Automate esanti kamera registruoja objekto siluetą ir pagal jį nustato butelio tipą. Prizmoje priimama tik depozitinė tara – jokie „sloikai“, plastikiniai buteliai ar skardinės nesuperkami.

1. Šviesos šaltinis ir kamera yra išdėstyti toje pačioje vietoje.
2. Šviesa kerta Frenelio linzę, kuri sukuria lygiagrečių spindulių srautą.
3. Spinduliai kerta atpažinimo platformą.
4. Kirtę platformą spinduliai atsispindi priešingoje sienelėje esančiame veidrodyje ir sugrįžta į atgal į Frenelio linzę.
5. Šviesos spinduliai, kurie nesugrįžta į linzę statmenu kampu, negali patekti į kameros objektyvą.
6. Patekę į kameros objektyvą spinduliai formuoja tikslų objekto siluetą be perspektyvinio iškraipymo ir nepriklausomai nuo jo padėties platformoje.

Taigi, surinkę įvairiausių butelių krepšelį keliaujame juos priduoti.

Testo rezultatas: iš 10 butelių (5 depozitiniai, 5 ne depozitiniai) buvo „priduoti“ 6 buteliai. Nepraėjo Krušovice, A Le Coq Maize, Eku 28, Vilniaus alaus 0,5 l. Sėkmingai nuvažiavo į aparato vidurius tradicinis BBH, Švyturio reljefinis, Forto, Engelmano ir Kalnapilio buteliai. Sėkmė nusišypsojo ir nedepozitiniam Lidskoje Premium buteliui – nors butelis yra Ragučio gamyklos ir identiškas užsukamam Engelmano buteliui, tačiau jis yra iš tamsaus stiklo; tokiame butelyje lietuviško alaus neteko matyti.

„Pavogti“ butelio po atpažinimo nebandėme: gamintojas užtikrina, jog butelio judėjimas sekamas iki pat galo ir bet koks jo susigrąžinimas ranka, kabliu ar kitais būdais bus neįskaičiuotas kaip taros grąžinimas.

Deja, automatas su mumis bendravo ne valstybine kalba o angliškai…

Išvada: grąžinti butelius į supirkimo automatą patogu ir greita: nereikia rūšiuoti, žiūrėti į niūrų pardavėjos veidą ar laukti, kol ji laksto po salę ieškodama dėžių. Tačiau įvertinus tragiškai komplikuotą patekimą į Prismos parduotuvę ar Ozo centro košmarišką parkingą, visgi patogiau butelius vežti į tradicines vietas.