Kaip jau pranešė visi naujienų portalai, antradienį dvi didžiausios pasaulyje alaus korporacijos Anheuser-Busch InBev ir SABMiller paskelbė apie susijungimą. Iš tiesų tai nėra paprastas vienos verslo šakos sandėris, įdomus tik ekspertams. Niekada istorijoje įmonė, gaminanti gėrimus (nesvarbu, alkoholinius ar ne), nebuvo nupirkta už sumą, didesnę nei šimtas milijardų dolerių.
Šimtas milijardų tai labai labai daug. Visus tokio dydžio pirkinius pasaulyje galima būtų suskaičiuoti ant rankos pirštų. Lietuvoje tokios sumos net nėra su kuo palyginti, tačiau jei bent kiek įsivaizduojate, tarkim, brangiausią Rusijoje kompaniją Gazprom, tai net atskirai paėmus, tiek AB InBev, tiek SABMiller kainuoja daugiau.
Pasaulinė alaus rinka – labai įdomus daiktas. Kiekvienoje, net nedidelėje parduotuvėje parduodama ne mažiau dešimties rūšių alaus, o kokiame nors didcentryje gal net šimtas. Nors, atrodytų, tarp alaus įmonių akivaizdžių lyderių nėra, tačiau tai nėra teisybė. Greičiausiai, beveik visas alus parduotuvėje bus pagamintas vienos-dviejų įmonių, tik su skirtingais prekių ženklais. Didžiausių pasaulinių aludarystės korporacijų „krepšeliuose“ yra po 100-200 prekių ženklų.
Tai reiškia, jog tokio susiliejimo sandorio tikslas tikrai ne alaus daryklos, dešimtys tūkstančių darbininkų ar kokie nors technologiniai patentai, o prekių ženklai, intelektinė nuosavybė. AB InBev valdo šešis iš dešimties pačių brangiausių alaus prekių ženklų pasaulyje (Bud Light, Budweiser, Stella Artois, Corona, Skol, Brahma) o SABMiller gamina populiariausią pasaulyje alų – kinišką Snow (bendroje su China Resources Enterprise įmonėje jiems priklauso 49%), užimantį 5,4% visos pasaulio alaus rinkos. Po susijungimo konglomeratui priklausys trečdalis pasaulio rinkos, o daugelyje šalių sieks ir 50%. Faktiškai tai reiškia, kad kokį alų parduotuvėje besirinktumėte, jis, greičiausiai, bus pagamintas AB InBev ir SABMiller. Tiesa, Lietuva šiuo atveju yra išimtis iš taisyklės, čia lyderiauja Carlsberg (apie 41% Lietuvos rinkos) ir šiek tiek maskatuoja Royal Unibrew su Olvi Plc.
Alaus rinka – vienas iš nedaugelio vartotojiškų sektorių, kur nedominuoja JAV ir Kinija. Nors šios valstybės išgeria daugiausia alaus, tačiau taip išėjo, jog visos didžiausios alaus korporacijos yra Europoje. AB InBev pagrindinė būstinė reziduoja Belgijoje (įmonė įsteigta susiliejus belgiškai Interbrew, braziliškai AmBev ir amerikietiškai Anheuser-Busch), SABMiller registruota Didžiojoje Britanijoje. Po šių gigantų seka danų Carlsberg ir olandų Heineken – taigi, čia ne tas atvejis, kai amerikiečiai ar kinai superka viską, kas blogai padėta.
Dviejų stambiausių įmonių susiliejimas beveik visada kenkia konkurencijai, todėl antimonopolininkai sandoriu tikrai neapsidžiaugs. Tačiau šio susijungimo ypatybė yra ta, jog AB InBev ir SABMiller užims trečdalį pasaulio rinkos, o tokio pasaulinio antimonopolinio organo nėra. Tai reiškia, jog sandoris bus vertinamas kiekvienoje šalyje atskirai, ir tai gali šiek tiek pakeisti įmonės struktūrą. Pavyzdžiui, Kinijoje alaus gigantui dalį aktyvų teks parduoti, o JAV SABMiller gali būti priverstas panaikinti 2008 metų bendrą įmonę su Molson Coors, valdančią Miller Lite ir Coors Light prekių ženklus.
Lietuvoje AB InBev ir SABMiller apčiuopiamos rinkos dalies neturės net ir susijungę. Nors jiems priklauso keletas pas mus gana žinomų alaus rūšių (Stella Artois, Hoegaarden, Leffe, Pilsner Urquell, Corona, Grolsh), ši korporacija kol kas neturi jokios vietinės daryklos, o tam, kad pralenkti Carlsbergą, reikėtų nupirkti ne vieną.
Pranešimas iš SAB Miller
