Dažniausiai yra teigiama, jog visų tyrimų rezultatai apie trumpesnį blaivininkų amžių yra susijÄ™ su tuo, jog daugelis dalyvių blaivininkais tapo tik dÄ—l sveikatos sutrikimų, kilusių dÄ—l nesaikingo girtavimo anksÄiau. TaÄiau naujausias tyrimas publikuotas moksliniame žurnale "Alcoholism: Clinical and Experimental Research", rodo, jog – dÄ—l ne visiÅ¡kai aiÅ¡kių priežasÄių – susilaikantys nuo alkoholio didina savo rizikÄ… mirti netgi jei anksÄiau jie taip pat nebuvo girtuokliais. Labiausiai Å¡okiruojanti dalis yra tai, jog abstinentų mirtingumas yra didesnis nei stipriai gerianÄiųjų.
Saikingas vartojimas, kuris apibrėžiamas kaip 1-3 gÄ—rimo vienetai per dienÄ…, yra susijÄ™s su žemiausiu mirtingumo rodikliu. Saikingas gÄ—rimas (ypaÄ kai pasirenkamas raudonas vynas), kaip manoma, gerina Å¡irdies darbÄ…, kraujo apytakÄ… ir komunikabilumÄ…, kuris gali bÅ«ti labai svarbus, nes atsiskyrÄ—liai neturi Å¡eimos narių ar draugų, galinÄių pastebÄ—ti ir padÄ—ti gydyti sveikatos problemas.
Bet kodÄ—l gi susilaikymas nuo alkoholio trumpina gyvenimÄ…? Tam reikÅ¡mÄ—s gali turÄ—ti daug socialinių veiksnių – darbo ar vaikų priežiÅ«ros problemos gali ne tik sulaikyti nuo butelio, bet ir sukelti ilgalaikių pasekmių dÄ—l streso. (Abstinentai negali sumažinti streso vienu kitu gÄ—rimu po darbo).
TaÄiau netgi įvertinus beveik visus įsivaizduojamus kintamuosius – socialinÄ™ ir ekonominÄ™ padÄ—tį, fizinį aktyvumÄ…, artimų draugų kiekį, socialinÄ—s paramos kokybÄ™ ir t.t. – mokslininkai (Å¡eÅ¡ių žmonių grupÄ—, vadovaujama psichologÄ—s Charles Holahan iÅ¡ Teksaso universiteto Austine) nustatÄ—, kad per 20 metų laikotarpį didžiausias mirtingumas buvo tų, kurie niekuomet negÄ—rÄ—, antri rizikos grupÄ—je buvo dideli girtuokliai ir žemiausias mirtingumas buvo tų, kurie kartais iÅ¡gerdavo.
Tyrime 1824 asmenys tarp 55 ir 65 metų buvo stebimi 20 metų. Vienas tyrimo trÅ«kumas – 63% buvo vyrai. VirÅ¡ 69% niekada negÄ—rusių abstinentų mirÄ— per 20 metų, iÅ¡ daug gerianÄių mirÄ— 60% ir tik 41% mirusių buvo iÅ¡ lengvai gerianÄių grupÄ—s.
Statistika iÅ¡ tiesų stulbinanti. Nors girtavimas yra susijÄ™s su didesne rizika susirgti kepenų ciroze ir kelių rÅ«Å¡ių vėžiu (ypaÄ burnos ir stemplÄ—s vėžiu), girtuokliams tikimybÄ— mirti anksÄiau yra mažesnÄ— nei tiems, kas niekada negÄ—rÄ—. Viena iÅ¡ svarbių priežasÄių yra ta, kad alkoholis pagerina socialinÄ™ sÄ…veikÄ…, bÅ«tinÄ… psichinei ir fizinei sveikatai iÅ¡saugoti. Negeriantieji turi daug daugiau depresijos požymių, nei prisijungiantys prie vakarÄ—lių.
Tyrimo autoriai perspÄ—ja: nors gÄ—rimas susijÄ™s su ilgesniu gyvenimu, jis gali bÅ«ti pavojingas kitaip – susilpninti jÅ«sų atmintį, paskatinti nemirtinas traumas ir kitas nesÄ—kmes (tokių, kaip sutuoktinio apgaudinÄ—jimas apgirtus), kurios gali sugadinti jums gyvenimÄ…. Yra taip pat priklausomybÄ—s problema: įjunkus į alkoholį, galite bÅ«ti sunku valdyti gÄ—rimÄ….
Taigi, dvigubÄ… viskio mums, už vertimÄ… 🙂
[size=10]Pagal Time.com[/size]