Saikingai vartoti alkoholį yra ne tik smagu, bet ir sveika

Dažniausiai yra teigiama, jog visų tyrimų rezultatai apie trumpesnį blaivininkų amžių yra susiję su tuo, jog daugelis dalyvių blaivininkais tapo tik dėl sveikatos sutrikimų, kilusių dėl nesaikingo girtavimo anksčiau. Tačiau naujausias tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Alcoholism: Clinical and Experimental Research“, rodo, jog – dėl ne visiškai aiškių priežasčių – susilaikantys nuo alkoholio didina savo riziką mirti netgi jei anksčiau jie taip pat nebuvo girtuokliais. Labiausiai šokiruojanti dalis yra tai, jog abstinentų mirtingumas yra didesnis nei stipriai geriančiųjų.
Saikingas vartojimas, kuris apibrėžiamas kaip 1-3 gėrimo vienetai per dieną, yra susijęs su žemiausiu mirtingumo rodikliu. Saikingas gėrimas (ypač kai pasirenkamas raudonas vynas), kaip manoma, gerina širdies darbą, kraujo apytaką ir komunikabilumą, kuris gali būti labai svarbus, nes atsiskyrėliai neturi šeimos narių ar draugų, galinčių pastebėti ir padėti gydyti sveikatos problemas.

Bet kodėl gi susilaikymas nuo alkoholio trumpina gyvenimą? Tam reikšmės gali turėti daug socialinių veiksnių – darbo ar vaikų priežiūros problemos gali ne tik sulaikyti nuo butelio, bet ir sukelti ilgalaikių pasekmių dėl streso. (Abstinentai negali sumažinti streso vienu kitu gėrimu po darbo).

Tačiau netgi įvertinus beveik visus įsivaizduojamus kintamuosius – socialinę ir ekonominę padėtį, fizinį aktyvumą, artimų draugų kiekį, socialinės paramos kokybę ir t.t. – mokslininkai (šešių žmonių grupė, vadovaujama psichologės Charles Holahan iš Teksaso universiteto Austine) nustatė, kad per 20 metų laikotarpį didžiausias mirtingumas buvo tų, kurie niekuomet negėrė, antri rizikos grupėje buvo dideli girtuokliai ir žemiausias mirtingumas buvo tų, kurie kartais išgerdavo.

Tyrime 1824 asmenys tarp 55 ir 65 metų buvo stebimi 20 metų. Vienas tyrimo trūkumas – 63% buvo vyrai. Virš 69% niekada negėrusių abstinentų mirė per 20 metų, iš daug geriančių mirė 60% ir tik 41% mirusių buvo iš lengvai geriančių grupės.

Statistika iš tiesų stulbinanti. Nors girtavimas yra susijęs su didesne rizika susirgti kepenų ciroze ir kelių rūšių vėžiu (ypač burnos ir stemplės vėžiu), girtuokliams tikimybė mirti anksčiau yra mažesnė nei tiems, kas niekada negėrė. Viena iš svarbių priežasčių yra ta, kad alkoholis pagerina socialinę sąveiką, būtiną psichinei ir fizinei sveikatai išsaugoti. Negeriantieji turi daug daugiau depresijos požymių, nei prisijungiantys prie vakarėlių.

Tyrimo autoriai perspėja: nors gėrimas susijęs su ilgesniu gyvenimu, jis gali būti pavojingas kitaip – susilpninti jūsų atmintį, paskatinti nemirtinas traumas ir kitas nesėkmes (tokių, kaip sutuoktinio apgaudinėjimas apgirtus), kurios gali sugadinti jums gyvenimą. Yra taip pat priklausomybės problema: įjunkus į alkoholį, galite būti sunku valdyti gėrimą.

Taigi, dvigubą viskio mums, už vertimą 🙂

Pagal Time.com

 

Kategorijos: Įvairenybės | Įrašo nuoroda.

3 komentarai

  1. Jonas:

    Apmaudi alkoholio pramonės lobistų propaganda. Trumpai ir aiškiai: alkoholis – narkotikas. Bet koks šio narkotiko kiekis KENKIA. Nepūskit arabų, kiek galima…

  2. Dadis:

    „Saikingas vartojimas, kuris apibrėžiamas kaip 1-3 gėrimo vienetai per dieną, yra susijęs su žemiausiu mirtingumo rodikliu. Saikingas gėrimas (ypač kai pasirenkamas raudonas vynas), kaip manoma, gerina širdies darbą, kraujo apytaką ir komunikabilumą, kuris gali būti labai svarbus, nes atsiskyrėliai neturi šeimos narių ar draugų, galinčių pastebėti ir padėti gydyti sveikatos problemas.“
    Pastaba dėl komunikabilumo nerealiai patiko. 😀

  3. girdute:

    mn idome ar alu gerti sveika?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.