Viskas prasidėjo nuo apsilankymo Savas alus parduotuvėlėje. Čia, be kelių kilogramų sutraiškyto salyklo ir kitų niekų, moksliniais edukaciniais tikslais gavome viso salyklo asortimento bandinėlių, už kuriuos Marijui dar kartą sakom ačiū. Taigi, miežių salyklas alui, žinoma, tinka geriausiai. Tačiau kalba pasisuko ir apie alternatyvius miežių panaudojimo būdus, pavyzdžiui, arbatai.
Kad visai nenutoltume nuo blogo temos tarkime, kad miežių arbata puikiai išvalo organizmą nuo išvakarėse per daug degustuoto alkoholio ir lengvina pasekmes 🙂
Miežių arbata, populiarus gėrimas Japonijoje (kur ji vadinama mugicha) ir Korėjoje (boricha), ir šiek tiek mažiau populiari Kinijoje (damaicha). Miežiai turi daug mineralų ir amino rūgščių, na o jų arbata, manoma, valo organizmą, mažina cholesterolį, padeda nuo skrandžio ir žarnyno uždegimų, bronchito ir, bet kuriuo atveju, gaivina. Žiemą ją galima pateikti šilą, vasarą – šaltą.
Tradiciškai mugiča daroma verdant skrudintus nelukštentus miežius. Daugelis teigia, jog ji daug geriau malšina troškulį nei paprastas vanduo. Galite pabandyti mugičai paskrudinti perlines kruopas (kurios iš tiesų yra šlifuoti miežiai), tačiau jos jau netekusios visų tų naudingumų, slypinčių po lukštu.
麦茶 – Mugicha receptas
3-4 puodeliams arbatos jums reikės:
- 1/4 stiklinės skrudintų miežių
- 1 ltr vandens
- citrinos skiltelių, pagal pageidavimą
- medaus ar cukraus, pagal pageidavimą
Sausoje keptuvėje virš vidutinės ugnies apie 10 minučių paskrudiname miežius. Mes naudojome ūkininko iš Biržų krašto paruoštą miežių salyklą.
Skrudintus miežius sudedame į verdantį vandenį, sumažiname ugnį ir verdame 6-10 minučių. Nuimame nuo ugnies ir paliekame lėtai ataušti 5 minutes.
Išgriebiame miežių grūdus.
Galima gerti karštą arba pilti į ąsotį ir statyti į šaldytuvą. Išvirtą arbatą rekomenduojama nelaikyti ilgiau nei 12 valandų.
Kai arbata galiausiai atšalo, nekantriai įsipylėme keletą stiklinių. Kadangi nei Japonijoje, nei Korėjoje būti neteko, skonio palyginti neturėjome su kuo. Na, o pats skonis tikrai įdomus. Pirmieji gurkšniai geriasi kaip vanduo, ir tik vėliau pasijaučia lengvas kartumas ir kažkoks… jau kažkur ragautas skonis. Ir niekaip neprisiminėme, kur.
Perlinių, išlukštentų ir šlifuotų miežių kruopų arbata yra kiek aitresnė ir skonis šiek tiek skiriasi – pasirinkite jums labiausiai patinkantį variantą, aš balsuočiau už salyklinį. Beje, nesaldinta šalta mugiča – gardžiau.
O kad korėjiečių ar japoniečių gyvenimas nepasirodytų pernelyg paprastas, desertui siūlome populiaraus Korėjoje desertinio gėrimo sikhye receptą, kurio visas gamybos procesas užtruks kokias 5 valandas.
식혜 – Sikhye receptas
Sikhye – tradicinis korėjiečių gėrimas. Jis gaminamas ryžius užpilant salykliniu vandeniu ir paliekant fermentuotis. Dažniausiai salyklinis vanduo gaunamas skiedžiant salyklo miltus. Vėliau, jau su ryžiais, jis 4-5 valandas laikomas apie 60oC temperatūroje, kuri tinkama amilazei dirbti. Ryžių kruopos per tas kelias valandas fermentuojasi salyklo enzimų dėka. Tiesa, senovės korėjiečiai jokių maltazių ar amilazių girdėt nebuvo girdėję, visgi fermentavimo procesais sėkmingai naudojosi.
Salyklo miltus mums atstos traiškytas salyklas. Kapotų miežių kruopos, kurių būna pirkti maisto parduotuvėse, čia jau netiks. Kiek visi šie receptai taisyklingi, galėtų pasakyti tik Korėjos ar gretimų šalių gyventojai, nors ir ten kiekviena šeimininkė šike gamina šiek tiek skirtingai. Jei gėrimą serviruojant dekoracijai nededami ryžiai, tokia šike vadinama Gamju.
- 1 puodelis traiškyto salyklo
- 5 puodeliai vandens
- 1 puodelis virtų ryžių
- 1/3 puodelio cukraus
- keletas griežinėlių imbiero, pagal pageidavimą
- kedro riešutėliai, pagal pageidavimą
Traiškytą salyklą užpilame 3 šalto vandens puodeliais ir 1 valandą mirkome.
Išbrinkusį salyklą rankomis minkome ir spaudžiame, kol vanduo pasidaro balkšvas. Nukošiame, palikdami skystį, nuspaudžiame. Atlikusį salyklą užpilame dar 2 puodeliais šalto vandens, vėl minkome ir spaudžiame kelias minutes. Nukošiame į anksčiau gautą skystį. Jei turite salyklo miltus, minkymo ir spaudimo procedūrą galite praleisti. Skystį galima valandai ar nakčiai pastatyti į šaldytuvą – likusios nuosėdos nusės dugne, ir skystį bus galima nupilti (ne išpili, jo kaip tik mums ir reikės). Arba skystį tiesiog perkoškite per filtrą.
Į salyklo vandenį dedame virtus ryžius. Skystį pakaitiname iki 60-65oC temperatūros ir tokioje temperatūroje laikome 3-4 valandas. Jei darote nedidelį kiekį, laikykite termose, jei didelį – pasinaudokite orkaitės šilumos palaikymo funkcija (jei ji pakankamai sumani).
Keletas ryžių turėtų išplaukti į paviršių – reiškia jie išsifermentavo. Nukošiame ir išsaugome skystį. Šiek tiek nukoštų ryžių nuplauname tekančiu vandeniu, užpilame šaltu vandeniu ir dedame į šaldytuvą – jie bus naudojami gėrimo dekoravimui.
Į skystį dedame imbierą ir cukrų, užverdame nugriebdami putas. 10 minučių verdame ant mažos ugnies. Išimame imbierą, skystį atšaldome.
Ryžių ir salyklo arbata šike pateikiama atšaldyta, prieš pateikiant sudedami atšaldyti fermentuoti ryžiai ir kedro riešutėliai.
