Atėjęs pavasaris atnešė ir kiek įdomesnių vėjų į mūsų varganą lietuviško alaus rinką.
Jau nesistebime vienokiais ar kitokiais prieskoniais pagardintu alumi, o štai imbierinių meduolių mėgėjai dabar gali paskanauti Kauno alaus netgi labai pavykusio eksperimento – alaus su imbieru.
Iš tiesų, dažniausiai imbieriniu alumi yra vadinamas visai ne alus, o fermentuotas gėrimas iš imbiero, cukraus, citrinų žievelių, vandens ir mielių. Tačiau, kaip matome, neblogas rezultatas gaunasi ir imbiero šaknį (kuri iš tiesų yra visai ne šaknis o šakniastiebis) panaudojant tradicinio alaus aromatizavimui.
Kauno alus, viręs ir taip neblogą alų, paskutiniu metu džiugina naujienomis. Ir gana kokybiškomis. Pradėjęs kvailo pavadinimo „Gyvą“ seriją, ją papildė Lietuvoje, ko gero, dar nevirtu imbieriniu alumi.
Kauno alus. Gyvas su imbieru. Nepasterizuotas. Alk. 5,2%
Ir smulkiom smulkiom raidelėm, kad niekas nesuskaitytų, sudėtis: vanduo, miežių salyklas, apyniai, natūrali imbiero šaknis, natūrali imbiero kvapioji medžiaga.
Na, ne šaknis ten, bulvių šaknimis juk nevadinat. Pilame alų ir jo „kvapiąją medžiagą“ į taurę. Didelė puta reiškia ne ką kitą, o didelę karbonizaciją, ką pajuntame ir paragavę. Šviesiai geltona pakankamai skaidri spalva. Ir, žinoma, imbieras kvape ir skonyje. Šiek tiek rūgštokas (gal nuo angliarūgštės) su jaučiamu salyklo aromatu. Tarpais primena tuos pasityčiojimus iš alaus, vadinamus alaus kokteiliais, bet trumpam. Vertas dėmesio.
Kupiškio alus pristato Kalnėnų naujienas. Autoriai tvirtina, jog kalnĖnais seniau buvo vadinami aukštaičiai. Tiesa, man tas pavadinimas labiau asocijuojasi su KalnėnaIs, piliaviete greta mano kaimo, kuri labiau žinoma dėl žvyro karjero.
Dar sako, jog šis alus vasaros laikotarpiui pakeis Dūmo alų.
Kvietinis Kalnėnų alus. Kupiškio alus. Alk. 4,8%
Sudėtis: vanduo, kviečių salyklas, miežių salyklas, apyniai, aukšto rūgimo mielės. Laikymo sąlygos nuo +2 iki +12oC.
Na, ir vėl Gyvo alaus krautuvėlėje bei kitose pardavimo vietose alus mėtosi ne šaldytuve. Tai kam rašyti tokias laikymo sąlygas, jei pats „generalinis“ platintojas jų nesilaiko?
Alus pristatomas tvirtame 0,75 l talpos butelyje su šampano kamščiu ir eilinį kartą belekokia nesuderintų šriftų, spalvų ir piešinėlių etikete. Ką padarysi, ne etiketę gert susirinkom.
Drumstas rusvai geltonas skystis su negausia bet gana tvirta putele. Tikimės įprasto kvietinio alaus skonio ir.. nerandam. Nei mielių prieskonio, nei kalendros, nei rūgštumo. Netgi sunku pasakyti, koks jis iš viso, beveidis toks, tačiau geriasi gana maloniai. Jei patinka atkimšimo procesas, norit išbandyti kažką naujo, vakaro nesugadinsit.
Iš 'Dar alaus" kolekcijos
Volfas Engelmanas, tas kur dar vakar buvo Ragutis o dabar visaip kaip persivadino, visokius kokius archyvinius paveiksliukus atkapstęs nusprendė išvirti „tarpukario“ stalo alų A.Smetonos laikmečio mylėtojams pamaloninti. Na, taip, su naujuoju įvaizdžiu Žigulinį virti būtų „ne lygis“.
Stalo alus paprastai yra silpnas 1-3% alkoholio tūrinės koncentracijos gėrimas, virtas kasdieniam vartojimui ir tradiciškai gertas prie maisto tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų.
Volfas Engelmanas. Stalo.
Alk. 4%
Gal šiek tiek ir stiprokas kaip stalo alui, sodriai gelsvas, skaidrus, smagiai putojantis. Paprastas alus, žinoma, nebūtinai prastas, bet 2,54 Lt (su buteliu) mokėti už stalo alų??? Netgi antroje pusėje priklijuota etiketė, teigianti jog prie Smetonos stalo alus kainavo 70 centų už 0,37l bonką (kai litras pieno kainavo 10 ct, o kilogramas sviesto 1,30 Lt ), neįtikina.
Tiesa, skoniu nusivilti neteko. Lengvas, labai nedaug rūgštumo ir karstelėjimas poskonyje. Pasimėgaukite, kol dar „neoptimizavo“ receptūros.
O štai broliukai dobiliukai, vienas lietuviškas, „bravoro pilstymo“, kitas – pagamintas Estijoje, pas A. Le Coq, beje, man asmeniškai skanesnis. Kas gi čia naujo… Ragučio, oi oi to kaip to.. Wolfgango, Rinktinis butelyje – nepasterizuotas. Tokia ir naujiena. Ar gyvas, ar kieno tai pridobtas, neaišku, tačiau galioja 4 mėnesius. Estiška skardinė gi įdomi nebent kolekcionieriams, nes šiek tiek atnaujino savo dizainą.
Lokio Vestuvinis. Brauer
Alk. 6,9%. Pusšviesis stiprusis alus.
Dar šiek tiek nenaujienų iš Brauer daryklos. Gal nebūtume ir ragavę, jei išpilstyta būtų ne butelyje. Tiesa, nebūtume nieko praradę. Birzgalas kaip reikalas, tinka trečią dieną vestuves švenčiančiųjų sveikatai taisyti. Skonis.. lyg į salstelėjusiai karstelėjusį prastą alų kažkas (turbūt tie vestuvininkai) šliūkštelėjo kaušą giros. Ir nors spiritas aluje išgautas iš natūralių žaliavų natūraliu būdu (reikia suprasti, ne iš naftos?), tai nei kiek nepataiso reikalo. Gal nebūtina buvo tas žaliavas iš viso gadinti. Nesiūlome.
Čekijos miesto Nachodo daryklos Primator produkcija UAB’ų Emilsta ir Primator Distribution LT pagalba (kaip ten tos įmonės susijusios, nespėliosim, bet direktorius tas pats) visu savo asortimentu užgriuvo Lietuvą. Ar ta griūtis leis rimtai įsitvirtinti Lietuvoje, pamatysim, o jei norite išragauti bent 9 Primatoriaus rūšis buteliuose, paimti litriuką kitą (ar net visą kegą) pilstomo, aplankykite Primatoriaus pilstūškę. Nuobodžiaujantis pardavėjas geranoriškai padės išsirinkti norimą rūšį. Čia taip pat rasite firminių taurių ir netgi labai įmantrių bokalų.
Primatoriaus bičiuliui, apspaminusiam visų blogų komentarus (tiesa, pakankamai tikslingai ir kultūringai), ir visiems kitiems, norintiems išragauti asortimentą, primename Primator „Firminės čekiško alaus krautuvėlės“ koordinates: Saltoniškių g. 10a, Vilnius. Kažkokie garažiukai priešais Panoramą.
Iki rugpjūčio galo likus dar keletui mėnesių, Švyturys jau skelbiasi oficialiu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmėju ir oficialiu Eurobasket 2011 alumi. „Pirkdami Ekstra alų remiate Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.“ Neremsim, reiškia, nei vieno, nei kito.
