Lietuviško alaus rinkoje stagnacija. Prabėgo trys mėnesiai, o parašyti beveik nėra apie ką. Dėl to, kad vasara? Tiesa, buvo visokių krepšinio „paketų“ su kokiu nors DVD ar taure. Tiesa, Utenos auksinis pasirodė pintos talpos skardinėje (ir kas?).
Visgi keisčiausia naujiena reikėtų pripažinti Ponoro Krepšinio legendų alų. Keisčiausia visomis prasmėmis. Pradedant darykla.
Kažkada sudavusi reikšmingą idėjinį smūgį didžiojo fabrikinio alaus rinkai savo į bambaliukus supilstytu Kaimišku darykla paskutiniu metu ėmė elgtis labai keistai. Kokios tai nesuprantamos maklės su nuosava išpilstymo linija, sugriovusia daugelio alaus vartotojų įsitikinimus jog čekiškas alus yra geras, stebuklai su kainodara ir, tradiciškai, nulis marketingo. Žmonės kalba, jog Ponoro laukia daug permainų, galbūt net iki pavadinimo pakeitimo ar „nekaltybės“ praradimo.
Taigi, abiem kojom šlubuojanti distribucija šiaip ne taip iki mūsų atnešė naują Ponoro produktą, pavadintą gana pretenzingai – Krepšinio legendų alus. Alus verdamas ne iš krepšinio legendų o iš lietuviškų miežių, išaugintų Reibinių ŽŪB Joniškio rajone. Ir kas taip pat neįprasta mūsuose, nurodyta net recepto autorė – Gražina Lukošienė, su meile ir viltimi (kokia dar?) sukūrusi naują alų.
Alaus etiketė taip pat savotiškai keista – stilizuota krepšinio legenda. Khem.. na tokia labai stilizuota. Jei tai buvo bandymas imituoti 70-ųjų stilių tai nepasisekė. Bet gerai, kad originali ir pastebima.
Kesta, jog alus pasirodo jau pasibaigus čempionatui. Tiesa, kai kas jį ragavo šiek tiek anksčiau. Na, čempionatas baigėsi ir kas toliau? Maža vilties, kad šį alų teks pamatyt ar paragaut dar kartą, labai jau Ponoro produkcija įslaptinta (išskyrus tą patį parūgusį Kaimišką).
Ponoras. Krepšinio legendų alus. 5% alk.
Skaidrus, gintaro spalvos, nedidele puta. Kaimiško stiliuko ir mažiau rūgštus nei kiti Ponoro gaminiai. Turi šiek tiek gana savotiško kartumo. Atšaldytas geriasi visai maloniai, bet kambario temperatūroje tuos menkus privalumus praranda.
Yra ir 7% versija „kietom“ krepšinio legendom.
Bendrai, Ponoro alus nėra (nebuvo?) beviltiškas, tačiau visokie „bet…“ smarkiai gadina reikalą.
Gubernija savo Imperial seriją, išpilstomą Norfos tinklui papildė Kvietinio klonu Imperial Baltas 4,3. Komentuoti nėra ką, tas pats kvietinukas.
Naujoji Kalnapilis Original skardinė gana graži ir maloni liesti 😉 Visgi su krepšinio kamuoliu, dėl skardinės žalios spalvos, asociacijos nedaug. Labiau su žalia grublėta varle.
Dar ragavom Jovarų originalų „Udrų“ alų iš A. Udrienės įmonės. Lygtai naujiena, bet kas ten supaisys tuos visus mažuosius. Na, bet nusivilti neteko.
Foto: Delfi
Praradimai: vos atsidariusi, sudegė Vilniuje (Riešėje) Molėtų plente esanti HBH kavinė, anksčiau buvusi beviltiško aptarnavimo „Žaldokynė“. Na, nesudegė, tik dėl savamokslių elektrikų savadarbių girliandų ant šiaudinio stogo, šis ėmė ir supleškėjo. Pasak žiniasklaidos, HBH savininkai pasipiktino klientais, pabėgusiais iš gaisro nesusimokėjus. Taigi, vietoje naujienos, jog HBH jau ne tik pajūryje, tenka konstatuot savininkų gobšumą. Tokia jau ta lietuviška komunikacija… ar kas norės dar pas tuos ubagus ateit? Na, bet jei nebijot būti apšaukti vagimis, bandykite.
