Alaus naujienos

Visus vyrus sveikiname sulaukus pavasario! Ramiai peržiemoję aludariai atkuto ir ėmėsi kovos „vyriško“ alaus rinkoje. Kadangi vis dar negalim atsigauti po vieno tokio gamintojo vyriško doppel bock‘o, tai labai nepykit už klaidas. Taigi, žiūrim kaip prabėgusį mėnesį sekėsi aludariams.

Pradėsime nuo didžiausio pasikeitimo alaus gamintojų tarpe – Ponoro reorganizacijos. Dabar tai nebe Ponoras, bet Astravo alaus darykla (UAB Astravo). Nors kai kuriose prekybos vietose vis dar galima rasti ponoriško Chodovaro ir Kaimiško, panašu jog jie greitai taps tik kolekcininkų džiaugsmu. Kalbos apie gręsiančius pokyčius Ponore sklandė jau senokai, o štai dabar jau galime ragauti naujomis etiketėmis su fašistiniais ereliais pasipuošusio bambalinio Astravo alaus. Ereliai, laimė, dar nepapuolė į viską draudžiančių valdininkų akiratį, tai prie jų per daug ir nesikabinėsime.

Su derama pagarba tenka ir vėl pastebėti, jog sugeba tie mūsų aludariai slėpti savo produkciją. Tai daro tikrai nuoširdžiai ir išmaniai. Štai ir Astravo alų radome tik vienoje tvarte-išparduotuvėje, neišpakuotuose paketuose, kažkur sumaniai užmaskuotą tarp kainų lentelių ir gaspadorių bliaubių kalno. Dažniausiai apie bambalines naujienas stengiamės nerašyti, visų pirma dėl to, kad jų neragaujam dėl specifinės tokio alaus paskirties susijusiu tragišku skoniu ir didele alkoholio koncentracija. Bet visgi susigundėme.

Beje, Astravo daryklos vardas turbūt kilo nuo Baltarusijoje statomo atominio reaktoriaus? Gal ateityje ir kokį „Atominį“ alų išvirs? Kolega sako, kad čia toks dvaras Biržuose yra. Ir kirčiuojamas kaip Ã̃stravas. Vienaip ar kitaip teisybės sužinoti nepavyko, nes interneto puslapis www.astravo.lt kol kas dar konstruojamas.

Astravo lager.
Šviesusis alus (manyčiau, taip šį porūšį reikėtų taisyklingai vadinti, o ne „šviesus“, kaip etiketėje)
Alk 5%.
Etiketė be kita ko teigia, jog alus verdamas pasitelkus biržiečių patirtį ir laikantis Vokietijos alaus grynumo įstatymų reikalavimų. Aj aj aj, net už širdies griebia, kaip įspūdinga! Tokį alų būtų galima drąsiai tiekti Vermachtui. Atitinka tiek kokybės, tiek apipavidalinimo standartus.
O ką, dar kažkam įdomu skonis? Na, neblogas, jei kas prisimenate tokią šventę, kai būdavo galima rasti nesurūgusio Ponoro alaus, tai šis primena tuos gerus laikus :) Gal ne kažką ir keitė receptūrose? Tvirtas, specifinio skonio, tikras „vyrų“ alus (oi, apie vyrus kiek vėliau).

Astravo doppel bock. Stiprusis alus.
Alk 8,2%
Sudėtyje – įvairių rūšių miežių salyklas. Neblogai. Manėm, kad erelio kakutis. Nesileiskim į ilgus pasvarstymus apie 2 litrų bliaubių tinkamumą mėgautis strong alumi. Tuo labiau, kad tas šleikštus saldumas dar jaučiasi nuo vakar dienos ir visai neskatina kurti ditirambų. Geriausias apibūdinimas šiam alui, kokį teko girdėti: „kaip varniukų“. Va taip, o jūs čia stengiatės, erelius paišot… Žodžiu, kaip jau supartot, desertinis alus su daug alkoholio, kuris, laimei, labai neblogai slepiasi. Varniukų neprimena, nesigąsdinkit. Verta paragauti, neverta piktnaudžiauti.



O dabar apie tikrus vyrus. Tuos, ant kurių girtų rankų laikosi visas pasaulis. Tuos, kurie tiesiog neduoda užmigti Švyturio marketingistams. Na, iš tiesų gal užmigti neduoda Tauro Tradicinio, tikrų vyrų alaus, sėkmė? Kadangi profesionalumas neleidžia tiesiai šviesiai to pasakyti, tenka leisti štai tokius pranešimus spaudai, nepaprastai juokingus ir atitrūkusius nuo realybės.

“Tyrimas patvirtino mūsų įžvalgas – šalyje subrendo karta vartotojų vyrų, ieškančių išraiškingesnio, ne tokio lengvo skonio alaus. Tokį poreikį, ko gero, lemia gyvenimo cikliškumas. Ne vienas esame girdėję austrų filosofo Rudolfo Šteinerio asmenybės vystymosi teoriją, kuria iki šiol neretai remiasi psichologai. Ši teorija teigia, kad egzistuoja archetipinė žmogaus vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę žmogaus raidą. Anot R. Šteinerio, maždaug kas septynerius metus išgyvename metamorfozę, kurios metu keičiasi ne tik mūsų galimybės, sugebėjimai, bet ir poreikiai. Natūralu, kad keičiasi ir skonis.
“Švyturio Švyturio” brendo kartu su šio alaus mėgėjais, pagal jų poreikius nusprendėme šį alų kiek pastiprinti bei suteikti jam salyklinio skonio pilnatvės ir apynių išraiškingumo”, – pasikeitimus komentuoja “Švyturio” rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.

Atleiskit, kur, sakėt, jūs žolę perkat? Gal tiesiai šviesiai sakykit, pareguliavom High Gravity įrangą, mažiau skiedžiam. Ir iš viso, baikit tyčiotis iš normalaus alaus ir iš jo vartotojų, būtent tokiu aš laikau šį Švyturio Švyturio rebrandingą.

Švyturio Švyturio.
Alk 6%
Apsimeskim jog atidžiai studijuojame etiketes, kas gi čia naujo. Va, salyklas iš rinktinio patapo lietuvišku. Ryžiai nebenurodyti sudėtyje (tai nereiškia jog jų nebenaudoja). Iš 5% alk. tapo 6%. Ir vietoje švelnaus ir lengvai geriamo virto sodraus skonio ir intensyvios spalvos alumi. Dabar apsimeskim kad ragaujam. Na, iš tiesų skiriasi. Naujasis sunkesnis, ne toks gaivus, lengvai tamsesnis, bet vienodai bjaurus. Nežinau, gal čia nuotaikos reikalas, gal retkarčiais pasitaiko Klaipėdos daryklos alus, gal oro slėgis ar taurės forma skiriasi, bet tas sintetinis Utenos skonis kai kada nepasireiškia taip intensyviai. Deja šį kartą taip nenutiko. Taip ir voliojosi pusiau nuragautos taurės kol degustavom alų iš Kaziuko.

O skardinė visai graži.

Norite pamatyt kokią nors nesąmonę? Na, tarkim…



„Žengia vyrai tvirtai, baigę darbus dainuoja“… Švyturys, nesistenkit, tikrai vyriško alaus vardas visgi lieka Taurui. Štai ir praėjusį mėnesį pasirodžiusi naujiena nenuvylė. Tiesa, ji ne tokia subtiliai gurmaniška kaip juodasis porteris, bet kažkokį marketinginį pagrindą visgi turi. Bandykim trumpai įsigilinti į idėją.

„Tauras Dvigubo Salyklo“ – tai unikalus alus Lietuvoje, kuriame yra dvigubai daugiau salyklo nei įprastiniame šviesiame aluje. Tai tirštesnis, sodresnio skonio bei aromato alus.

Na, tarkim. Bent jau tokio pavadinimo alaus tikrai nebuvo.

Gaminant įprastą alų, 100 l gėrimo pagaminti yra naudojama 15 kg salyklo, o tam pačiam kiekiui „Dvigubo Salyklo“ alaus yra naudojama 30 kg.

O, čia įdomiau. Jei dar išvardintumėte visus ingredientus: koks salyklas, kokiom proporcijom, kokios mielės ir apyniai (ir kokie enzimai), tai visai būtų įdomu.

„Dvigubo Salyklo“ nereiškia dvigubai stipresnio alaus. Dėl ypatingo technologinio proceso jo stiprumas išlieka sąlyginai nedidelis (6,5 proc. alkoholio tūrio) ir yra išgaunama daugiau skonio. Taigi ši gamybos technologija atskleidžia natūralų alaus skonį ir aromatą bei išsaugo iš salyklo pasisavintas maistingąsias medžiagas.

Kaip čia su tomis aluje išsaugotomis maistingosiomis medžiagomis? Ypatingo technologinio proceso dėka išalkus galima jomis ir užkąsti?

Ar žinojote, kad šis alaus tipas naujiena ne tik Lietuvoje? „Dvigubo Salyklo“ alus nėra dažnai sutinkamas. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių visoje Europoje, kurioje nuo šiol galima rasti šios rūšies alaus. Tikri gurmanai sako, jog dvigubo salyklo alus yra tikra retenybė, todėl tiesiog būtina jo paragauti.

O, bitute, nežinojom. Tikra „nacionalinė vertybė“ kaip kokia Teišerskytė.

Manoma, kad dvigubo salyklo alus buvo pradėtas gaminti Belgijoje ir būtent ten gavo savo vardą. Vietiniai gyventojai jo pavadinimą trumpina ir vadina šį alų tiesiog „Dvigubu“ (pavadinimas kilo iš olandų kalbos žodžio – Dubbel).

Mat kaip. O mano šaltinai teigia visiškai kitą Dubbel rūšies kilmę, nors verčiamas kaip dvigubas, jis visai nereiškia dvigubai daugiau salyklo. Ir su belgiškais eliais gal čia lageriukų nelyginkim, nes atrodo visai ne į temą.

Na va tiek sutrumpintai to pagrindo.

Tauras. Dvigubo salyklo.
Alk. 6,5%
Bla bla bla… Čia turėjo būti tas dvigubos meilės, dvigubų užgaidų, dvigubo dėmesio, dvigubo salyklo ir dvigubo vandens alaus įvertinimas. Na gerai, įtikinot kad salyklas visgi jaučiasi. Ir lengvas kartumas. Ir tirštumas. Gana sunkus alus, salstelėjęs, bet kadangi priskyrėme save tikriem vyram, tai tokiem jis tinka.

Beje, man šitas Tauro bokalas labiausiai patinka. Tai ne kokios bevertės moteriškos taurės.

O skardinės dizainas liūdina. Gal kas pasakys, pagal kokį kriterijų atrenkama, kokias rūšis nepilstyti į butelius? Paprastai taip elgiamasi su antrarūšiu alumi.

Žiūrim klipą:

Varge, čia Panevėžyje tokie Tauro barai? Kur tik skardines ir bambalius teturi? Bet klipukas patiko labiau, nei tas kur nesiskutęs nenusakomo blaivumo pilietis su gaubliu. Tik kažkaip trūksta girtų vyrų kurie „Pasėdi, pasikalba, būna, kad ir pasimuša“ :)



Kalnapilio metų naujiena afigena! Žinoma, žinoma. Ir višta, padėjusi kiaušinį, kudakuoja taip, lyg būtų padėjus kokią nedidelę planetą. Kad daug negaišintume mūsų ir jūsų brangaus laiko, pasakysim, kad ta metų naujiena yra tiesiog kitokio tipo skardinės dangtelis, nusiplėšiantis per visą viršų. Toks visiškai nepraktiškas gerti važiuojant automobilyje ir šiaip gamtoje, nes visas turinys gali nesunkiai atsidurti ant rūbų, ant žolės ar visur kitur. Na, ir tiek. Pliusas už originalumą.

O Kalnapilio pranešimai spaudai vis dar miega žiemos miegu.


Man lieka paslaptimi, į kokį vartotoją orientuoti Kalnapilio klipai…



Pasigardžiavimui Gubernijos pusiau naujiena. Šventinį Gubernijos elį ragavome per Kalėdas, dabar gi elis tas patapo Tamsiuoju. Iš pažiūros lyg ir tas pats, bet ne visai. Vizualiai pasikeitimų kaip ir nėra, visgi skonyje daug mažiau saldumo, smagiau geriasi. Modifikacija pavyko, užskaitom, Laukiam marketingo pabundant jau ne tik kad iš žiemos miego, bet iš amžino įšalo, ko gero.

Gubernija. Tamsusis elis.
5,9% alk.
Su vitaminu C  :)

Taip pat ir su Art etiketėmis 0,3 talpos buteliukuose. Gražu.

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

6 komentarai

  1. Alaus kolonėlė:

    Mano krautuvėlėje-bare Gubernijos Tamsujį elį pilstom jau gal antra svaitę – pagal pirkimus ir atsiliepimus labai vykęs alus.
    apie Švyturio produkcijos pirkėjų targeto ir reklamos herojaus neatitikimus tai net netingisi kalbėti, bet kas tikrai žiauru, tai skarbonkės baruose Tauro ir Kalnapilio reklamose – jei taip ir toliau, tai tuoj 2 litrų soskes pardės stayt ant stalo klubuose… Skardiniu ir mano bare yra, bet neafišuoju jų taip ,tarsi tai baro “vinis”

  2. Vytautas:

    Gera apzvalga, dekui. Pralinksmina visa sita ironija su ereliais (greiciau ten lenku herbas nei wehrmachto) bei tauro vyrais.

    “Mano krautuvėlėje-bare Gubernijos Tamsujį elį pilstom jau gal antra svaitę – pagal pirkimus ir atsiliepimus labai vykęs alus.”
    Po kiek litras pas jus dabar sio alaus? Aciu.

  3. Alaus kolonėlė:

    Gubernijos tamsus elis “Alaus kolonėlėj”:
    1 litras išsinešimui – 4,50 Lt,
    bokalais – 0,33l po 3 Lt, 0,5l po 4 Lt

  4. Alaus kolonėlė:

    Kas dėl Astravo erelio – tai čia manau aliuzija į Radvilų herbą (Erelį) – Radviloms priklausė Astravo dvaras Biržuose, Astravas – Biržų dalis ar tai atskiras miestelis prie Biržų. Gali būt, kad ir ex Ponoro darykla yra Astrave – čia jau pakomentuotų geriau žinantys.
    Beje, ar yra Astravo alaus stikle? Ir kur Vilniuje iš vis galima rast Astravo alaus?

  5. Rad:

    Vilniuje tai ir radom “Išparduotuvės” tvarte, tame kur priešais Pašilaičių Maksimą Ukmergės gatvėje. Stikluos nesimatė.

  6. Vytautas:

    tarp kitko, tame Pašilaičių “tvarte” prieš mėnesį teko matyti kažkokį KAUNO ALAUS “pilsnerį” buteliuose. http://www.kaunoalus.lt/img/content/alus/05_pilsner_plius.png
    Už juokingą kainą, tarp kitko. Taip ir likau nesupratęs – naujas jų produktas, ar pasikeitusi seno gaminio etiketė? Skonis toks kaip daugmaž visi Kauno gaminiai. Nesuprasi pagal kokias kategorijas jie etiketes klijuoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>