Alaus naujienos

Ir vėl kažkas naujo, paklausite? Nevisai. Tiesiog surankiojom keletą sąlyginai naujų naujienų, kurių dar neminėjome.

Utenos Auksinis Special alus. Kitaip tariant Auksinis alus, išpilstytas nebe į skardines, bet į skaidraus stiklo butelį ir iš „Deluxe Premium Lager“ tapęs tiesiog „Premium Lager“ bet už tai – specialistams. Ir ne bet kokiems, o tiems, kuriem patinka sintetinis Utenos prieskonis.

Alk. 5,2%. Pagamintas iš tyro vandens ir alaus meistrų patirties. Ką čia daugiau pasakyt apie alų, išpilstytą į skaidrius butelius? Tas pats grūdų skonis su cheminių atliekų prieskoniu, gal trupinėliu daugiau rūgštumo nei Auksiniame skardinėse. Tinkamas gerti visiškos sausros metu.

---

Brauer naujienos.

„Pirmasis lietuvių alaus bravoras“ – brolių Šadauskų 1932 metais Mažeikiuose įkurta įmonė, apie 1941 metus gavusi Lokio vardą. Nežinome, kaip ten buvo tame ketvirtajame dešimtmetyje, bet mūsų laikais darykla buvo orientuota į žemiausio lygio alaus segmentą. 2007 metais įmonės savininkams, tikriausiai, šlapimas (ar alus?) trenkė į galvą, ko pasėkoje jie pervadino UAB „Mažeikių lokys“ į UAB „Brauer“. Tikrų lietuvių patriotų vertas žygdarbis!

Ilgą laiką Lokio daryklos alus buvo žinomas tik kioskų pirkėjams su savo „Vikingų“ ir kelių spalvų „Nr.1“ bei Norfos lankytojams su „Eurikos“ serija.

O štai šią vasarą, atsinaujinę etiketes, Braueriai išleido Lokio Lengvas. Jo, kaip skelbia etiketė, 5% tūrinio alkoholio gaunami tik natūralios fermentacijos būdu! Štai kur stebuklas, pasirodo fermentacija dar gali būti ir nenatūrali? Deja, degustacijai nusipirkti šio alaus nesugebėjome – Lokio asortimentas kaip jaunas mėnulis, nelabai jo rasite. Kiek pamename nuo vasaros (kai jis Norfoje dar buvo aptinkamas), Lokio Lengvas gėrėsi pakankamai lengvai. Tiesa, tas lengvumas turbūt suprantamas kaip apynių nebuvimas. Tačiau lyginant su visokiais Žalčio dratais, 5% alk. alų iš tiesų galima vadinti lengvu.

O štai šią žiemą pasirodė ir Lokio tamsieji alūs: Lokio Tamsusis Nefiltruotas ir Lokio Tamsusis. Abu po 4,5% alk. Aj aj aj, fantazijos trūkumas pavadinimui sugalvoti? Patys matom, kad tamsusis. Iš tiesų  nėra jis toks tamsus, tuo labiau pagal skonį to nepasakysi. Per vidurį. Geriasi taip pat per vidurį, jaučiasi būdingas Lokio alui giros prieskonis. Praktiškai be kvapo. Skirtumai? Tas, kuris nefiltruotas, kaip ir priklauso, šiek tiek drumstas. Kartesnis. Tas, kur filtruotas, labiau primena girą. Šiek tiek rūgštokas ir tik truputėlį karstelėjęs.

Susidomėję Lokio alaus rūšimis, vienos iš jų – Žemaitiško nefiltruoto – galite ieškoti Alyne (buvo 5,4 Lt/l su tara). Tamsiųjų gi užvežė į Gėrimų išparduotuves.

---

Didžiojoje mažųjų degustacijoje priskaičiavome, bet nepaminėjome Miežiškių daryklos alaus taip ir pavadinto – Miežiškių bravoro alus (kaimiečiai, nustokit galų gale vartoti tą svetimybę „bravoras“ kai yra normalus lietuviškas žodis „darykla“).

Drumstas, ir tos tūryje plaukiojančios nuosėdos bent jau vizualiai įvaizdžio nepagerina. Nebent tik snobams, kuriems užrašai „gyvas“ ir „nefiltruotas“ yra alaus kokybės rodiklis. Etiketėje vėl išsityčiota iš šrifto, pripaišant bet kokius „š“ ir „ų“ paukščiukus ir uodegytes.
Alus lengvas, mėgstantiems kartesnį skonį. Atkimšus kamštelį su „Aukštatijos bravorų“ logotipu lyg ir padvelkia mielėmis, bet paskui kvapas dingsta, lieka salsvas apynių aromatas. Normalus. 5,2% alk.
Iš tiesų keisti tie „Aukštaitijos bravorai“. Nesuprasi, kas kur ką kaip gamina, tuo labiau kur išpilsto. Štai tiek Miežiškių, tiek Taruškų daryklų adrese nurodytas tas pats angaras Trakiškio kaime.

---

Dėžutė iš Rinkuškių – 4 butelių rinkinys.

Gal apie patį alų čia neišsiplėsime, visos rūšys matytos ir girdėtos. Bet akivaizdu, kad Rinkuškiai patys susipainiojo savo gaminamo alaus pavadinimuose – ant pakuotės išvardintas kažkoks Rinkuškių – Biržiečių kratinys sąžiningai užlipdytas lipdukais su kitomis alaus rūšimis. Taigi, rinkinuką sudaro Rinkuškių Miežinis 5%, Proginis 5,2%, Piliakalnio 6% ir Tradicinis 7%.

---

Vilniaus Centiniame univermage VCUP veikia nauja vyno ir visokių gurmaniškų užkandėlių prie jo parduotuvė „Šeši botlai“. Nieko ypatingo, tiesiog Vynotekos pavyzdžiu prekiaujama ir šiokiu tokiu alumi. Ta proga paėmėme paragauti meksikietiško alaus Bohemia Clasica ir japoniškai kalingradietiško Kirin Ichiban. Keistas aptarnavimas – perkant ryte linkima gero vakaro..

Tai tiek šį kartą.