Jei dar prieš dešimtmetį kas būtų paklausęs, kokį gerą alų rinktis Italijoje, atsakymas būtų vienas: vyną. Šalyje dominavo du alaus gigantai Peroni ir Moretti su nuobodžiu masiniu lageru. Ir jei kas nors prie maisto rinkdavosi alų, tai būdavo arba barbarai, arba vokiečiai. Dažniausiai ir tie, ir kiti.
Šiuo metu Italijoje suskaičiuojama virš 800 mikrodaryklų. Tiesa, daliai jų trūksta ir kūrybiškumo, ir techninio nuoseklumo, ir bendros kokybės. Tačiau rasite ir ne vieną tikrai gerą. Vietiniai biurokratai su iš Bizantijos laikų likusiais reglamentais, nerealūs mokesčiai, vyndarių lobistai ir tiesiog senas paprastas tingumas ką nors keisti privertė Italijos aludarius virti kokybišką alų iš geriausių žaliavų. Kadangi Italija niekad nebuvo alaus šalimi, aludariai neturi tradicinių alaus stilių, tačiau bando kurti kažką specialaus ir labai vietinio, atspindinčio krašto, kuriame alus verdamas, tradicijas ir pristatančio jį. Tam tarnauja kaštainiai, medus, spelta kviečiai, miros derva, granatai, juodieji ryžiai ir, žinoma, vynuogės bei sveika provincializmo dozė. Turėdami gana aukštą maisto kultūrą (ne tik makaronus), italai dažnai stengiasi derinti alų su vietiniais valgiais. Taigi, jei mėgstate išskirtinį maistą ir kokybišką alų, verta aplankyti Italiją.
Teo Musso
Piozzo – nedidelis agrikultūrinis miestelis Šiaurės vakarų Italijoje, Italijos Alpių papėdėje, Pjemonto regione. Ir jį drąsiai galima pavadinti itališko kraftinio alaus judėjimo gimtine. Istorija prasidėjo nuo Matterino (Teo) Musso, kuris laikomas Italijos krafto krikštatėviu ir pionieriumi.
Teo tėvas buvo ūkininkas ir vyndarys, todėl per pietus šeimoje buvo įprasta išgerti taurę vyno. Tačiau, būdamas maištingu paaugliu, Teo ėmė gerti industrinį alų. Ne todėl, kad alus jam patiko labiau, o tiesiog tam, kad priešgyniautų tėvui. Tikroji alaus aistra atsiskleidė kai Teo, lankydamasis pas savo dėdę (kuris dirbo konditeriu Mote Karle), paragavo Chimay Blue alaus. Grįžęs į Piozzo jis nutarė atidaryti alaus barą Le Baladin su daugiau kaip 200 kraftinio alaus rūšių. Tai buvo 1986-ieji. Piozze gyveno 800 žmonių. 400 iš jų buvo pensininkai. Atmetus vaikus gavosi beveik po alaus rūšį kiekvienam asmeniui, kuris iš tiesų geria alų. Neilgai trukus žmonės čia ėmė važiuoti iš kitų miestų, Balandin baras tapo alaus fanatikų vieta.
Le Baladin, šis keistas žodis reiškia gatvės artistą/baladžių atlikėją prancūzų kalba. Na, o ir pačioje aludėje vyrauja cirko tema. Kodėl tokios sąsajos su cirku? Įkvėpimas kilo, kai klajojantis prancūzų cirkas vieną dieną apsistojo Piozzo. Jis vadinosi Cirque Bidon ir buvo sudarytas vien iš gatvės menininkų. Teo buvo susižavėjęs jais ir net „pabėgo“ kartu keletui mėnesių.
Le Baladin aludė
Po dešimties Le Baladin baro darbo metų, grįžęs iš aludarystės praktikos Belgijoje, Teo pasinaudojo nedideliais pakeitimais įstatymuose, suteikusiuose galimybę atidaryti savo daryklą. Garaže, kurio savininkas buvo išplaukęs į jūrą, Teo išvirė pirmuosius alaus bandymus. Iš baro jis pašalino visas buvusias 200 alaus rūšių, palikdamas tik savo. Lankytojai išsilakstė…
Tačiau alus virimas nebuvo svarbiausias dalykas, tikslai buvo kur kas labiau konceptualūs. Teo norėjo alaus revoliucijos Italijoje. Šiandieną jis didžiuojasi tuo, jog greta vyno kai kuriose restoranuose pateikiamas ir itališkas kraftas, nors prieš keletą metų tai galėjo atrodyti visiškai neįmanoma. „Tai buvo lyg bandymas pajudinti kalną“, – sako Musso. „Kai tu stengiesi pakeisti 1000 metų senumo tradicijas.“
Le Baladin darykla. Foto: Tino Gerbaldo
Le Baladin darykloje buvo virti ir gintariniai eliai, ir vyšnių kriekai, ir moliūgų eliai – viskas kas leisdavo atsiskleisti saviraiškai. Kiekvienas alus yra pojūčių, gyvenimo momentų ir įkvėpimo dalimi. Darykla nevengia ir išprotėjusių eksperimentų. Alus Xyauyù yra visiškai oksiduotas, ištisus metus cirkuliuojant per jį gryną deguonį. Rezultatas – nepaprastai stabilus alus, kurį net laikomas atidarytas ilgą laiką nekeičia savo skonio. 2007 metais pasaulinio dėmesio susilaukė daryklos bandymas leisti mielėms „klausytis“ muzikos, uždėjus garsiakalbius ant fermentavimo talpų. Kokios muzikos? Indonezietiško gamelano. Kartu su Dogfish Head ir Birra del Borgo buvo atkurtas 2800 metų senumo etruskų alaus receptas. Ir daug kitų vienokių ar kitokių originalių bandymų. Britų alaus rašytojas Adrian Tierney-Jones pavadino Teo „alaus Džimu Morisonu“.
Paties Teo sukurtas Baladin alaus butelių dizainas suteikia gėrimui solidumo, panašumo į vyną, tačiau tuo pačiu yra ir savitai skirtingas. Toks ir buvo Teo tikslas, kuomet, aludarystės pradžioje, išsiuntinėjo pirmuosius alaus pavyzdžius į 500 Italijos restoranų, tikėdamasis, jog vyno mėgėjai paragaus jo alaus. Belieka palinkėti, kad amerikoniška plintanti skardinių mada itališkam craft alui neprigytų.
Teo su dukra Wayan. Foto: Martin Morrell
Kai kurie Baladin alūs užkemšami kamštinio ąžuolo kamščiu. Tuo ne tik norima pabrėžti produkto natūralumą, tačiau ir sutekti išskirtinumą bei pasimėgavimą atkimšimo procesu. Mechaninė kamščio struktūra leidžia išlaikyti slėgį nenaudojant metalinio žiedo. Butelio viršus užliejamas šelaku – natūralia organine derva, kurią išskiria nedideli vabzdžiai, vadinami Kerria Lacca. Šelakas dažniausiai naudojamas baldų restauravimui ir poliravimui o taip pat saldainių pramonėje kaip glazūra ar vaisių dengimui nuo gedimo. Taigi, jei labai norite, šelaką nuo Baladin butelio galite suvalgyti 🙂
Šiuo metu darykla augina miežius 100 hektarų laukuose Pietų Italijoje ir apynius 1 hektaro eksperimentiniame ūkyje. Mielės dauginamos prie daryklos esančioje laboratorijoje. 80% daryklai reikalingos elektros energijos generuojama saulės baterijų. Teo Musso tikslas – tapti 100% nepriklausomiems, pasigaminantiems visą reikalingą energiją ir užsiauginant visas žaliavas.
Nora
Alk. 6,8%. 14 IBU. 13 EBC.
Aludariui Teo alus yra jo gyvenimas, dalį kurio jis įdeda į patį produktą. Nora alus skirtas jo žmonai ir vaikų motinai, prancūzei su Šiaurės Afrikos šaknimis. La Baladin Nora yra egiptietiško stiliaus alus su derva. Egiptiečiai fermentuodavo alų amforose, beveik šventose vietose, kuriose nuolat degdavo miros derva, ir alus įgaudavo šį aromatą. Nora verdama naudojant nesalyklinius kamut (senovės egiptiečių kalba „žemės siela“ arba tiesiog „duona“) grūdus. Kamutas – labai sena ir vertinga kviečių rūšis, suteikianti salsvą, riešutinį skonį. Noroje panaudoti imbieras, mira, apelsino žievelės – visi įprasti senovės aludarių prieskoniai.
Alus yra prieskonių/žolelių stiliaus, tačiau išsiskiria savitumu. Labai savotiško skonio ir kvapo (čia ta mira tokia?), šiek tiek primena medų su imbiero karstelėjimu. Puikiai tiks jei ieškote pakaitalo šampanui, burbuliuoja gražiai, pusiau-sausas, skonis malonus ir kompleksiškas. Tačiau itališko alaus kaina tiek užlenkta, kad, jei spręstume pagal ją, Mikkelleris gali pasirodyti tinkamas tik į kriauklę…
Šią, kaip ir kitas Baladin alaus rūšis, primygtinai rekomenduojame derinti su maistu. Nora siūloma su aitriais azijietiškais patiekalais, vytinta mėsa, sūriais, tačiau tiks ir sušiai.
Super
Alk. 8%. 17 IBU. 33 EBC.
Belgijos stipraus vienuolynų alaus interpretacija. Alus originalus tuo, jog pirminei fermentacijai naudojamos angliško stiliaus mielės, fermentavimui butelyje – belgiškos mielės. Smarkiai salykliškas, su rudojo cukraus saldumu. Skonyje vaisiai, razinos, lengvas citrinos atspalvis. Neblogas.
Tinka prie troškintos mėsos ir brandintų sūrių.
Wayan
Alk. 5,8%. 9 IBU. 8 EBC.
Tai alus, dedikuotas Teo dukrai. Kadangi Wayan jau tapo nuostabia tvirto charakterio paaugle, 2013 metais tėtė alaus receptą kiek pakoregavo. Alus verdamas iš 5 javų: miežių, spelta kviečių, kviečių, rugių ir grikių, naudojant 9 prieskonius, tarp kurių 5 rūšys pipirų, ramunėlės, cinamonas, gencijono šaknys ir kalendra taip pat apelsino žieveles, bergamotę ir keletą rūšių apynių. Pats Teo šį alų apibūdina kaip saison stiliaus.
Gausiai įvairių skonių, po vieną atsiskleidžiančių šylant alui ir tuštėjant taurei. Pipirai, kalendra, medus, ramunėlės, mielės. Stebina, kaip gerai pavyko suderinti tokį kiekį įvairių prieskonių. Lengvai rūgštus, ne per saldus. Ilgai trunkantis pikantiškas apynių ir pipirų kartumas poskonyje. Įdomus alus, nusipelnantis būti paragautas.
Rekomenduojamas su jūros gėrybėmis, žuvimi, paukštiena, šviežiais sūriais ar tešlos kukuliais gnocchi.
Nazionale
Alk. 6,5%. 29 IBU. 10 EBC.
Lengvai geriamas belgiško elio stiliaus alus. Tačiau nors skonis nėra radikalus, išskirtinė pati idėja: Nazionale įrodo, jog Italijoje gali būti randami/auginami visi alui reikalingi ingredientai: vanduo, salyklas, apyniai, mielės ir du itališki prieskoniai (bergamotė ir kalendra). Tokio alaus (100% itališko) atsiradimas 2011 metais buvo beveik dešimtmetį trukęs Teo svajonės įgyvendinimas. Alus aromatingas, su specifiniu aštroku mielių skoniu. Kviečiai, kalendros ir citrusų natos.
Kamštelis karūninis, bet nėra toks jau elementarus, atidarinėkite atsargiai, kad negautumėte į akį.
Tinkamas prie visko, o ypač prie picos su draugais…
Baladin alų į Lietuvą importuoja Amka, galite rasti Gero alaus parduotuvėse.
