Kai pritrūkstama idėjų

Kvietinis alus po truputį tampa vis populiaresnis. Galbūt ir todėl, jog alaus gigantų dėka lagerai tapo visiškai beveidžiai ir prarado individualumą.

Kvietinis alus sugeba išsaugoti savitumą dar dėka ir to, jog jam sudėtinga pritaikyti visokias „miltelines“ technologijas. Tiesa, ir čia egzistuoja „kvietinio alaus chaltūra“ kai antrinė fermentacija vyksta ne butelyje, o alus gaminamas tose pačiose lagero talpose, po to jis sterilizuojamas ir filtruojamas, o prieš išpilstymą pridedama sterilizuotų fermentacijos atliekų, dėl ko alus vėl tampa drumstas.

Kuo gi skiriasi kvietinis nuo paprasto alaus? Tiesiog, į misoje naudojamas pakankamas kiekis kvietinio salyklo. Dažniausiai 30-70%. Likęs salyklas, kaip ir paprastai, miežių. Nors egzistuoja keletas kvietinio alaus stilių, jie daugiau ar mažiau yra panašaus charakterio. Kviečiai turi daugiau baltymų, todėl ir puta didesnė, ir spalva drumsta. Kviečiai nedaug prisideda prie alaus skonio, tačiau suteikia savitą šilkinį pojūtį geriant. Dažnai kvietinis alus pagardinamas prieskoniais.

Kristallweizen – kaip ir suprantame iš vokiško pavadinimo – skaidrus kvietinis alus. Skaidrumas gaunamas alų filtruojant, tačiau jis sumažina ir medžiagų, kurios suteikia kvietiniam alui savitą charakterį, kiekį.

Taigi, po toookio ilgo mokslo populiarinimo įvado pereikime, galų gale, prie degustacijos. Jos priežastimi tapo naujas Utenos kvietinis Kristallweisen stiliaus alus… emm.. be pavadinimo. Kaip tvirtina gamintojai – alus toks ypatingas, kad jiems net pritrūko žodžių.

Tiesa Kristall alų prieš kurį laiką gamino Gubernija. Kadangi Gubernija savo gaminių iš viso nereklamuoja, o gal ir pats alus nekoks buvo, Kristall neprigijo.

Tikriausiai, kad nereikėtų vargintis vėl drumsčiant jau pasterizuotą ir filtruotą alų, Utenos aludariai nusprendė jį tokį ir palikti – filtruotu. Kaip sako reklama, „kristalinio skaidrumo“. Ponam iš Ogilvy agentūros lietuvių kalbos mokytoja už tokius nelietuviškus epitetus parašytų dvejetą. Kaip ir už patį visiškai sintetinį reklaminį klipą. Nors idėja atkreipti dėmesį į naują produktą ir įdomi, neįtikino, kad verta paragauti. Greičiau atvirkščiai – sintetinė reklama žada sintetinį alų.

Užmetę akį į lentyną, greta Utenos kvietinio randame ir kitus, tiesa, nefiltruotus: Švyturio, Gubernijos, Chodovar, Vilniaus alaus. Yra iš ko pasirinkti, taigi, ir palyginamąjį testą jau galime padaryti.

Utenos. Išrink pavadinimą.
Kvietinis alus. Pasterizuotas. Alk. 4,5%
Nors ir filtruotas, šioks toks mielių skonis jaučiasi. Lengvai rūgštelėjęs. Išgėrus lieka sintetinis poskonis. Nepaisant to, naują produktą vertiname teigiamu balu su pliusiuku.

Švyturio Baltas.
Kvietinis alus. Nefiltruotas. Pasterizuotas. Alk. 5%
Gal šiek tiek švelnesnis ir labiau prieskoniuotas, tačiau, jei gerai atšaldysite, tikriausiai didesnio skirtumo nuo to Utenos bevardžio nepajusite.

Gubernijos Kvietinis. Baltas alus.
Alk. 4,3%
Jei kas iki šiol būtų paprašęs rekomenduoti lietuvišką kvietinį alų, pasiūlyčiau Gubernijos. Deja, šį kartą jis nuvylė. Nors skonis, vertinant prieskonius, labiausiai neutralus iš visų, tačiau paties alaus kvapas keičiasi nuo mazgočių, lengvai pereina į kalendros ir baigiasi giros skoniu. Štai tas saltelėjusios giros kvapas ir skonis ir užmušė norą įvertint alų geriau nei vidutiniškai.

Chodovar Bilé
Alk. 4,5%
Pravalas. Įgriova. Tegul „kokybę kontroliuojantys“ Chodovaro aludariai susirūpina savo partneriais Ponore . Nors galiojimo dar buvo likę ne mažiau du mėnesiai, alus pasitaikė beviltiškai prarūgęs. Kamščio yda (kaip kokiam vynui) visai partijai?  Irgi mažai tikėtina. Nesigilinom į priežastis, išpylėme. O dabar įsivaizduokite, jei šventei paėmėte dėžę šios nelaimės… Daugiau nebepirksim.

Vilniaus alus. Kvietinis.
Alk. 5%. Specialios technologijos alus.
Tikrai, kad specialios – prieskonių tiek, kad drąsiai galite šį alų siūlyti merginoms ar šiaip nemėgstantiems alaus. Tinka ir mirkyti jame citriną, tuomet tas prieskonyno skonis tampa ne toks rėžiantis. Ar tai vis dar alus, galima būtų ginčytis, bet bendras įspūdis teigiamas.

Taigi… kaip bebūtų keista, iš visų kvietinukų įvairybės Utenos-Švyturio tandemas pasirodė visai garbingai. Tikėjomės, jog bus blogiau.

Tai visgi, su citrina ar be? Yra žmonių, kurie net neparagavę puikaus kepsnio, pila ant jo druską ar kečupą. Jie taip pat mano, jog kvietinį alų reikia pateikti su citrina. Kai kurie citrinos reikalauja net belgiškam witbier. Žinoma, dėti citriną ar ne – skonio reikalas, tačiau stiprus citrinos rūgštumas tikrai nepadeda atsiskleisti tikram alaus skoniui.

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

2 komentarai

  1. Citrinos tradicija atėjo iš Amerikos. Su Europos kvietinio tradicijomis neturi nieko bendro. Panašiai kaip ir viskis su kola atėjo aišku iš Amerikos.

  2. Vytautas:

    Buvau nusipirkes Chodovar Bile kai likes galiojimo laikas buvo arti 4 menesiu. Po keletos savaiciu pirkau jau minetaji su 1 menesio galiojimo laiku. Skonis buvo toks koki aprasete. Alus buvo ispiltas. O tas pirmasis variantas skyresi nuo prarugusio kaip diena ir naktis. Tikrai pastatytu i vieta Svyturi ir Utena. Jei kada uztiksite Chodovar Bile su ilgesniu nei 3men galiojimo laiku – ismeginkit. Tikrai pasijus didziulis skirtumas.
    Gal kvietinis greiciau prarugsta, jei lyginti su lezaku ir cerne, nes pastarieji net 1men likus iki galiojimo galo turi visai pakenciama skoni.
    P.S. nesigilinau kiek laiko galioja sitas Ponoro gamyklos alus (cia apie visas rusis kalbu) nuo ispilstymo i buteli, bet pagal stebejima i galiojimo pabaigos data, susidare vaizdas toks kad ju alus max 4men galioja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.