Kupiškio aludariai išvirė mums „tikrą lietuvišką alų”. Bent taip jie patys teigia. Nežinia, kuo tas alus lietuviškas, nes miežiai ir apyniai, ko gero, įvežtiniai. Na, gal kad pagamintas Lietuvoje (tuomet Utenos Calsbergas ir Tuborgas taip pat lietuviškas alus), o gal kad technologija lietuviška (tokia unikali ir niekur pasaulyje nenaudojama?). Na, palikime tuos nesusipratimus patiems „lietuviško alaus” aludariams ir čiupkime ragauti naują alų.
Keptinio alaus istorija iš tiesų sena (sako, jį ragavęs net tas vargšas Brunonas prieš tūkstantmetį, kol dar nebuvo uždubasintas piktų kaimiečių už tai, kad visą alų išgėrė). Keptiniam alui salyklas buvo užmaišomas kaip tešla ir kepalais pašaunamas į duonkepę krosnį. Gerai pakepus toliau dorojamas kaip parastas salyklas. Alus būna tamsus, karamelinio skonio. Tokia štai technologija.
Keptinis alus
Kupiškėnai aludariai sako, kad jų Keptinis dvelkia subtiliu ant laužo kepto miežių salyklo kvapu. Gal ir taip, tik jau niekaip nepatikėjom, kad tas salyklas buvo tikrai keptas ant laužo. Greičiau – paskrudintas kokioje mikrobangėje. Maždaug toks ir kvapo dvelksmas 😉
Gal kai kam pasirodys, kad labai jau nekaip įvertinome naują alutį. Iš tiesų nėra jis toks blogas, gana lengvai ir skaniai geriasi, tačiau ieškoti kokių nors kvapų ir skonių niuansų neverta. Tai tiesiog neblogas deginto skonio tamsus alus.
Nefiltruotas
Sudėtis: vanduo, keptas miežių salyklas, apyniai, mielės
Alk 5,7%
2 komentarai