Linksmasis pirmadienis: Memelis

Taip taip, ši vasara tikrai nebuvo šalta, ir lepino mus gerais orais. Todėl daugelis aplankė ne tik gretimų šalių pliažus, bet ir mūsų kiek padėvėtus kurortus. Na o mes, vietoje Lietuvos pajūrio deimanto Palangos, atvykome į trečią pagal dydį Lietuvos miestą – Klaipėdą.

Kaip jūs tikriausiai žinote iš mokyklinių istorijos pamokų, Klaipėda garsėja savo uostu ir Švyturysutenosalus alaus darykla. Be šio, visų tikrų (ir emigracinių) lietuvių širdžiai ir skrandžiui mielo bravoro, Klaipėdoje veikia dar viena nedidelė daryklėlė ir baras-restoranas vardu Memelis. Nuo jo ir pradėjome savo poilsį uostamiestyje.

Iš išorės Memelis – raudonų plytų ganėtinai gražus IX a. sandėlis, kuriame tais laikais tūlas M. Blochas sandėliavo silkes. Iš arčiau restoranas tampa ne tokiu draugišku – gražią dieną norisi prisėsti lauke ir paragauti alaus, tačiau su sąlyga: jei sėdėsite lauke, teks alų patiems užsisakyti ir susimokėti prie baro. Apie tai byloja rašteliai ant lauko staliukų.

Keliaujame į vidų. Čia žmonių nerasta, nors, atrodytų, jau sezonas turėtų būti įsivažiavęs. Antras aukštas iš viso uždarytas. O gal dar ne vakaras?..

Akį užkabina ant stalų įrengti alaus savitarnos čiaupai. Tačiau "Paleisti sistemos" nesiryžtame. O istorija tokia: kartą, į Lietuvą trumpam sugrįžę tautiečiai, lengvesnio gyvenimo ieškotojai iš JAV, atvyko į Klaipėda pasimatyti su senais pažįstamais, išgerti alaus, pabendrauti. Bendravimui pasirinko Memelio aludę. Pripratę savo užjūriuose, kad jei sistema yra, ji turėtų veikti, paprašė barmeno įjungti tą alaus savitarnos įrangą. Barmenas išpūtė akis ir dar kartą perklausė, ar jie tikri jog nori "paleisti sistemą". "Ja ja of koz", sekė patvirtinimas. Įranga buvo įjungta, patenkinti tautiečiai po kurio laiko susiruošė į Vilnių. Ir tik netoli Kryžkalnio vyrai suprato, ką reiškė "paleisti sistemą" ir kodėl barmenas į juos taip keistai žiūrėjo…“

Memelis, kaip jau minėjome, pats verda keletą rūšių alaus. Netgi keturias: Šviesusis gyvas, Karamelinis vyšnių, Juodasis degintas ir Kvietinis medaus. Visų rūšių, ko gero, niekada neturi, o vasarą nedovanotinai prekiauja tik karameliniu ir degintu. Pagirtina, jog aludės svetainėje skelbiama kiekvienos rūšies pagaminimo data ir laipsniai. Kaina už bokalą – 6 Lt. Alus pakankamai bjaurus, gal tik karamelinis pasitaikė geriamas: šviesusis tikriausiai neturėtų jokio alaus skonio jei ne gausiai padauginti prieskoniai, degintas buvo tokio skonio, jog manėm, kad kakosim nuodėguliais (silpnų nervų skaitytojų atsiprašome už tokį palyginimą). Kvietinio, kiek lankėmės uostamiestyje, taip ir neteko paragauti. Įdomu, ką sąskaitoje reiškia įrašas „nepamiršti PADĖKLIUKO“? Čia priminimas padavėjai, kad alų priklauso atnešti su padėkliuku, ar pasiūlymas lankytojams pasiimti jį kaip suvenyrą?

Maistas. Jei toki marmalą pateiktų snarglinė už penkis pem, galėtume atleisti, tačiau už 18 litų norėtųsi bent jau pakenčiamo skonio. Blogai. Tualetas panašus į maistą: nors švaru, bet kažkokie savadarbiai, turbūt laivų statyklos suvirintojo padaryti rankų džiovintuvai jaukumo nesuteikia.

Aplinka: 7
Alaus pasirinkimas: 4
Maistas: 4
Aptarnavimas: 4

Alaus darykla – restoranas „Memelis“
http://www.memelis.lt/
Žvejų g 4, Klaipėda