Linksmasis pirmadienis: Transilvanija

Atšilo oras, pakilom ir mes linksmąjį pirmadienį aplankyti barą tikrai visiems gerai žinomu pavadinimu: Transilvanija.

Praėjo beveik pora metų nuo šio legendinio Vilniaus baro sužlugdymo. Įtakingiems Totorių gatvės gyventojams tuomet užsinorėjus mirusios gatvės, barui teko išsikraustyti į Mėsgatvį, greta „Geto aukų“ skvero, kurio pavadinimas jau pats savaime nuteikia romantiškai.

Transilvanijoje buvome ne kartą, ir tikėjomės, jog jaukumas persikraustė ir į naująją vietą. O galbūt bus netgi geriau? Štai mes jau ir prie įėjimo. Baras atsidaro tik 17 val. ir dirba iki antros nakties šiokiomis dienomis, ir iki 4 val. nakties savaitgaliais.

Lauke išneštos dvi taburetės, matyt rūkoriams skirta, nelabai patraukli vieta. Nors, esant norui, galima pamojuoti gretimai styrančiam Cemacho Šabado paminklui. Bet mes labai mylim alų, tad skubam į vidų. Užeinam ir… kur mes čia? Kur tas jaukumas, kur aludė? Mėsinių gatvėn persikraustė grafo Drakulos portretas, iškaba, baras-darbastalis… bet ne dvasia. Nebeliko masyvių baldų interjero, geros virtuvės ir to įspūdžio, kad esi laisvame, draugiškame, gyvame šurmulyje. Baisu, kaip viskas ne taip.

Kad jau atėjome, sėdam prie pirmo pasitaikiusio staliuko. Stalas supasi lyg ant sūpynių, lyg laive per audrą. Baisu nuvesti bokalus tad lendam į kampą, kur lyg ir stabiliau. Laimei, laisvų vietų pilna, galima sakyti, visas baras – mūsų.

Po tokio kultūrinio šoko tie prarasti Guinness, Kilkenny, Hoegaarden (iš originalių stiklinių) nebe taip ir svarbu… ką čia dūsauti, yra neblogo Erdingerio, kitų pusėtinų rūšių, kainos nėra baisios (asortimentą ir kainas galite įvertinti nuotraukoje). Aptarnaujama prie baro.

Dar, kaip ir senojoje Transilvanijoje, yra antrasis aukštas. Toks pat skurdokas kaip ir visas baras. Tualetai gana egzotiški – pisuaras įrengtas beveik bambos aukštyje, taip linksmiau.

Maistas. Apie jokią rumunišką virtuvę kalbos nėra. Tiesiog, buvo ant lentos keletas šaltų užkandėlių bei kažkokie kibinai-čeburekai. Kibinų ragauti nesiryžome ir šiaip aplinka negundė užsibūti. Taigi, pasėdėjom, išgėrėm, suėmė liūdnumas ir, kad negadinti linksmojo pirmadienio, nulingavome į užtikrintą vietą pas Šnekutį su nuostabiu alum ir dar nuostabesniais žirniais…

Mėsinių 3, Vilnius
http://www.transilvanija.com/

Aplinka: 3
Alaus pasirinkimas: 6
Maistas: 0
Aptarnavimas: 1 (prie baro)

 

Kategorijos: Degustacijos | Įrašo nuoroda.

2 komentarai

  1. Teko girdėt, kad tikrosios Transilvanijos užsidarymo priežastys buvo visai ne tiek kaimynai, o pačių baro/savininkų problemos…

    O su apžvalga linkęs labiau sutikti nei ne, vienas mano apsilankymas baigėsi, kai ant baro ėmė šokti girtas veikėjas, abejingai stebint barmenėms. Tiesa, kitą kart užėjus, baras buvo gan gausiai užsėstas, grojo Bob Marley ir turėjo Paliūniškio Senolių – tą vakarą buvo ne taip ir blogai.

  2. Mou:

    Turiu įtarimų, kad su ramtyns bare lankėmės tą pačią dieną – striptizo meną demonstravo mažumėlę pergėręs veikėjas. Nors labiau tikėtina, kad tokių vaizdų galima išvysti nuolat. Fe.

Komentuoti: ramtyns Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.