Ką ten tas Romuvos krivis nekalbėtų, Joninės negali apsieiti be lietuvių nuo senų senovės mėgto ir gerbto gėrimo – alaus. Be šašlyko – taip, be alaus – ne! Šokiai, dainos, laužai ir alučio putelė – štai kur šventės.
Taip jau nutiko, kad kaip tik prieš Jonines vienoje iš nepigiausių mėsgalių ir alaus parduotuvėlių užtikome keletą Gūrų šeimos daryklėlės „Su puta“ alaus bambaliukų. Alus nėra naujas ir nepažįstamas, tačiau susigundėme paimti ir pasimėgauti.
Darykla įsikūrusi Paliūniškio kaime, netoli Panevėžio, vadovauja jai broliai Gūrai. Kaip ją iš tiesų vadinti, gal tik patys broliai težino: etiketėje nurodytas prekinis ženklas „Alaus puta“, įmonė vadinasi „Su puta“. Nors daryklos įkūrimo metais laikomi 1991-ieji, sako, aludaryste užsiima jau kelintoji Gūrų karta – iš čia ir patyrimas, ir kupiškėnų alaus tradicijos.
Verta atkreipti dėmesį, jog alus verdamas naudojant ne tik įprastus, kultūrinius, bet ir laukinius apynius. Atsimenu, mano vaikystėje sode vijosi didžiulis apynys. Tačiau tuomet nežinojau, kad jo gražius spurgus galima būtų panaudoti ir kažkaip naudingai. Tiesa, kaip ir kur tie laukiniai apyniai surenkami ir kiek jų naudojama, etiketė nutyli.
Šventės prasideda! Atkemšame alaus bambaliukus ir… kad ir ką žadėtų įmonės pavadinimas ar prekinis ženklas, randame alų be putos. Na neputoja, nors mikseriu plak.
Putos šviesus lengvas su laukiniais apyniais.
Alk. 5%. Nepasterizuotas.
Neskaidrus, gelsvos spalvos, be putos. Tvirtas ir malonus kvapas, palydi toki pat skonį. Jokių nereikalingų „kaimiško tvarto“ aromatų. Nėra kartus ar pernelyg saldus. Nors pavadintas lengvu, labai lengvas nėra. Tikrai patiko.
Paliūniškio Medutis.
Alk. 5,5%. Nepasterizuotas.
Rausvos spalvos, neskaidrus. Kvapas nedžiugina. Jei ir nėra labai blogas, bet nenuteikia smagiam gėrimui. Skonyje, kažkur tolokai, juntamas medus, tamsusis salyklas tačiau, kaip ir kvapas, nedžiugina. Šiek tiek kartumo. Įvertintume vidutiniškai.
Senolių senovinis su laukiniais apyniais.
Alk. 6,9%. Nepasterizuotas
Pagamintas pagal išskirtinį, daugiau nei šimtą metų giminės aludarių perduodamą receptą. Alaus namuose pateikiamas trapistų dubens pavidalo taurėse. Jų didelis atviras paviršius leidžia atsiskleisti visam alaus kvapui ir mėgautis juo ragaujant. Tai velniškai gerai tinka stipresniam, kvapniam alui, tokiam kaip Senolių senovinis.
Pats alus purvinai gelsvos spalvos su gana gausiomis nuosėdomis. Labai įdomus ir malonus, kvapnus salsvas skonis su nedideliu kartumu. Nesunkus, stiprumas pagerina skonio atskleidimą, bet alkoholis neprasimuša. Skanus nedideliais kiekiais, mėgautis.
Iš pirmo žvilgsnio tą „Senolių“ etiketę perskaičiau kaip SALOTŲ 😀
Senolių senovinis alus – labiausiai mane nustebinęs lietuviškas alus. Salsvas, stiprus su kiek keistu kvietiniam būdingu bananu poskoniu. Būtų labai įdomu sužinoti kokias mieles broliai Gūrai naudoja šio alaus fermentacijai.
Aha, Senolių man buvo bene didžiausias atradimas Alaus namuose. Man jis labai aiškiai priminė ne ką kitą, o belgišką alų – gilus, pikantiškas, salsvas skonis bet sausas charakteris. Įdomu, kad kai kitą kart jį įsigijau jau bambaly, skonis buvo kitoks.
Net neminėsiu, kad plastikinis bambalys apskritai alui nedera, tačiau alus be putos irgi ne kas. Gal tai ne paties alaus, o jo brandinimo arba išpilstymo problema, kai neišlaikoma aluje esanti angliarūgštė.
Atostogų metu važiuodamas pro Paliūniškį bravo firminėje krautuvėlėje pirkau pilstomo Senolių alaus. Grįžęs namo mėgavausi gardžiu alučiuo su tikrai puikia puta.
„Senolių senovinio“ per jonines buvom pasieme visa backa… Beproto skanus alus… Gerem dvi dienas… buvo labai liudna kai backa patapo tuscia…
Sveiki. Ačiū už įvertinimą. Truputis pastebėjimu. Mes esame mažiukas šeimyninis bravoriukas ir aišku stiklinės taros pasiūliti neturime galimybės. PET tara nepats geriausias mūsų draugas, nes tikrai alus mažiau putoja. Ir dar jai taurės plaunamos su nurėbalintoju irgi Alutis neputos…. – Pagarbiai Jelena Gūrienė –