Pristatytas tikras lietuviškas craft sidras Obela

Sidro restorane „Sidro namai“ pirmąjį tikrą amatininkų tradicijų besilaikančių lietuvių kurtą obuolių sidrą pristatė jo sumanytojai. Vienas jų, Vytautas Adomaitis mielai sutiko papasakoti kaip ir iš kokių paskatų gimė tai, ko vargu ar kas nors tikėjosi bei laukė.

Vienas iš neišnaudojamų natūralių resursų Lietuvoje – obuoliai. Taip nusprendę trys bendraminčiai Theis Klauberg, Mindaugas Marčėnas ir Vytautas Adomaitis nutarė imtis sidro gamybos. Sidras nėra jų pagrindinis verslas, greičiau hobis ir saviraiškos būdas, bent kol kas nenešantis jokio pelno. Theis dirba advokatu, Mindaugas – filmų statytojas, Vytautas – verslo konsultantas. Vyrai sidro amato mokėsi iš anglų, Herefordšyro regione.

Pirmieji bandymai prasidėjo 2013 metais, kai buvo pagaminta po statinę 10 skirtingų obuolių rūšių sidro tam, kad būtų galima įvertinti skonius, kurios lietuviškas obuolys sukuria po fermentacijos. Kai kuris sidras gavosi visai neblogas, na o 3 statinės buvo visai negeriamos. Tačiau verta nepamiršti, jog tokio pat sidro kitais metais pagaminti nepavyks, ta pati obuolio rūšis skirtingais metais gali duoti skirtingą rezultatą.

Kuo skiriasi lietuviški obuoliai nuo angliškų? Skirtingai nuo Lietuvos, tiek Anglijoje, tiek Normandijoje sidras gaminamas iš specialiai tam skirtų obuolių, valgymui jie nėra skirti. Šie obuoliai turi daug taninų ir gerą cukraus ir rūgšties balansą. Lietuviškuose obuoliuose taninų labai mažai, išskyrus specifines beveik laukines obuolių rūšis. Jei turite seną sulaukėjusią obelį ir planuojate gaminti sidrą, vertinkite ją. Nors vasarinės obuoliu veislės saldžios, tokių obuolių sidras bus tuščias, žieminės veislės dėl didesnio taninų kiekio labiau tinkamos. Taip pat lietuviškuose obuoliuose daug rūgšties.

Sidro gamintojai nusprendė, jog jų produktas turi būti įmanomai natūralus, todėl priėmė tokį manifestą:
* Gaminsime tik iš šviežių obuolių sulčių, ne iš koncentratų.
* Kad būtų išlaikomas individualumas, sultys turi būti išspaustos mūsų pačių.
* Nenaudosime jokių aromatizatorių, tame tarpe ir natūralių, pvz vanilės.
* Nenaudosime sterilaus filtravimo. Nors jis leidžia užtikrinti gėrimo stabilumą, tačiau išfiltruoja tuos komponentus, kurie sultyse sukuria skonį.
* Nenaudosime sorbatų (kalio sorbato).
* Numirę gyvūnai, kaip mielių maitinimo būdas, yra priimtina. Tai istorinė praktika, kai pusiau laukiniai obuoliai buvo fermentuojami natūraliomis mielėmis. Joms pritrūkus maistinių medžiagų, fermentacija strigdavo. Todėl į statinę reikėdavo įmesti mėsos gabalą ar kokį negyvą triušį. Tačiau tokiam „mielių maistui“ negalima vartoti vabzdžių. Kita išlyga – šeškas negali būti naudojamas, nes jis bus natūraliu aromatizatoriumi 🙂 .

Gaminant sidrą Obela, manifesto buvo laikomasi, nors gyvūnai nebuvo naudoti. Lietuviški obuoliai mielėms pasirodė pakankamai maistingais.

„Kai gamini nedidelį kiekį, gali leisti sau sakyti: man nereikia įtikti visiems. Tam, kad Lietuvoje atsirastų geras sidras, turi būti daugiau gamintojų, ir aš tikiuosi, kad po poros metų mes galėsime turėti bent keletą tokių kaip mes, kad jūs galėtumėte palyginti ir pasakyti, kuris yra geriausias.“ – teigia Vytautas Adomaitis.

Obuoliai sidrui buvo renkami ne tik sodininkystės bendrovių Pasvalyje (Naradava) ir Babtuose soduose, tačiau ir seniai apleistame garsaus ikikarinio Lietuvos pomologo Adomo Hrebnickio sode Rojuje. Čia labiausiai domino lietuviškos Pepino veislės obuoliai, labai tinkami sidrui. Kadangi Lietuvos ūkiuose norimų veislių obuolių nepakako, nedidelę dalį teko įsivežti iš Lenkijos.

Kodėl gazuotas vynas, bet ne sidras? Istorija banaliai paprasta. Pagal Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymą, gaminant iki 10 tonų vyno per metus, galima neturėti savos, brangiai kainuojančios laboratorijos. Tačiau išlyga skirta tik vyno, bet ne sidro gamintojams. Nors pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą reglamentą sidras praktiškai nesiskiria nuo gazuoto vaisių vyno kategorijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas į viską žiūri paraidžiui: arba gaminat vyną, arba negaminate nieko. Negana to, angliška sidro gamintojo kvalifikacija netinka, juk gaminsi ne sidrą, o vyną! Savaime suprantama, jei kontroliuoti tokius svarbius reikalus sukuriamas visas departamentas, jis gi turi kažką dirbti, kad verslo nebūtų taip lengva pradėti.

Taigi, sidro mėgėjų laukia trys lietuviško craft sidro Obela 2014 metų derliaus rūšys:
raudona etikete 5,3% alk. iš Pinova, Greening obuolių; geltona etikete 6,6% alk. iš Antaninis, Melis, Pinova, Pepinas rūšių ir žalia etikete 7,5% alk. iš Lodel, Pinova, Greening ir Boskop.

Paskanauti galima Sidro namuose, Špunkose, Dėvėtuose, Bare Šuo. Nors gamintojai norėjo beveik visą sidrą tiekti statinėmis, dėl būtinybės atlaisvinti talpas gėrimą teko išpilstyti į butelius. Bet tai juk ne priežastis neparagauti, o gal net parsinešite į namus.