Dar vieni metai nuėjo praeitin: kam blogi, kam geri, o kam tiesiog jokie. Kaip dažniausiai nutinka gyvenime, kiekvienas įvykis vieniem gali atrodyti džiugus ir geras; kitiems gi jis – nelaimė ar neganda. Psichologai tokius vadina pesimistais. Kadangi lietuviams jaustis nelaimingais yra nacionalinio mentaliteto dalis (Gallup tyrimo duomenimis lietuviai yra aštunti tarp nelaimingiausių tautų pasaulyje), tai, vertinant praėjusių metų vietinį alaus gyvenimą, nereikia stebėtis pesimistiniais tvirtinimais jog Lietuvoje alaus iš viso nėra. Na, o filosofai sako: nėra to blogo, kas neišeitų į dar blogesnį, oi, atleskit, į gera…
Štai pernai nacionalinės daryklos dar kartą patvirtino, jog lietuviškas alus vertas pasaulinio dėmesio ir apdovanojimų. World Beer Cup 2012 auksą išsivežė Švyturio Ekstra, o sidabrą – vyrų alus Tauro Tradicinis. Nors kažkodėl vietiniai teigia jog šie iš miltelių virti gėralai tinka tik klozetams plauti. Ir daryklos visai ne lietuviškos, bet skandinaviškos.
„Gyvo“ ir nefiltruoto alaus mada po truputį baigiasi, į rinką mažais žingsneliais ateina eliai. Čia verta paminėti Gubernijos Tamsųjį elį, kuris Pasaulio alaus čempionate 2012 metais apdovanotas aukso medaliu.
Tiesa, yra ir kitokių medalių. Vietinių. Vietiniams. Metų gaminio. Čia laimi tokie keisti gadžetai, kaip aukso medalio laureatas – Kalnapilio skarbonkė pilnai atidaromu viršumi. Nors visiškai nepatogi ir visiškai neprigijusi. Kitus 2012 Metų gaminio aukso medalius pasidalino Vilkmergės Šviesusis, Rinkuškių Proginis, sidabro – Kalnapilis Lite ir Vilkmergės Kvietinis.
Iš tiesų, Vilkmergės alus gali vadintis metų debiutu. Nupirktas Kalnapilio ir visiškai rebrandintas, jis nusitaikė į aukštesnę vartotojų kategoriją. Per metus išleista visa „tradicinė“ šviesaus, tamsaus, gyvo ir kvietinio alaus kolekcija ir „bonusas“ – lietuviškų apynių alus.
Lietuviško alaus rinka, nors nebūdama didžiulė, visgi turi potencijos. Juk Švyturio marketingistų paskaičiavimais, esame šešti po Čekijos, Airijos, Vokietijos, Austrijos ir Australijos ir kiekvienas išgeriame per metus apie 101,4 litrus alaus. Ir nereikia skųstis šalta vasara ar ekonomine situacija Europoje. Didžiųjų aludarių nepaslankumas, neišradingumas, nuolatinis optimizavimas, didžiųjų prekybos centrų nelankstumas kalti dėl to, kad alaus lentynose nebeliko iš ko rintis. Visus metus didieji aludariai varžėsi, kas išlies keistesnės ir nepatogesnės formos butelius. Ne tik funkcionalumas, bet ir pats alus liko neesminiu dalyku. Na o tūlas lietuvis, nesupratęs kodėl turėtų mokėti padidintą kainą už tuos išsikalinėjimus, nubalsavo už pigesnę ir patogesnę tarą tuo užsitraukdamas didelę kažkieno nemalonę. Sankcijų ilgai laukti neteko: korumpuoto ir galutinai nupušusio Seimo nutarimu uždrausta ne tik patogi tara, bet ir ištisi alaus stiliai… Pastiprinto vyno gamintojai trina iš džiaugsmo rankas.
Visgi pasidžiaukime, jog įdomaus alaus tikrai galime paskanauti.
Vasarą pasirodžiusiame JAV leidžiamo žurnalo Beer Connoisseur (pranc. – žinovas) numeryje 7 puslapiai skirti lietuviškam kaimiškam alui. Straipsnio autorius Martin Thibault, pavasarį aplankęs Šiaurės Lietuvos mažąsias alaus daryklėles, pasidalino savo įspūdžiais. O įspūdį lietuviškas alus jam tikrai paliko. Martino nuomone, lietuviško kaimo alus – nepalyginamas su jokiomis kitomis alaus rūšimis, verdamomis kontinente o Šnekučio baras – įsimintiniausias baras visoje Europoje. Lietuva yra neatrastas alaus kraštas.. Tiesa, priėmimas ne visuomet gali būti svetingas – Dvareliškių alaus darykloje užsienio žurnalistams ir alaus medžiotojams teko būti pasiųstiems… pasiimti alaus bambalius, padėtus prie medinio kryžiaus, ir čiuožt savo keliais. Ne visuomet svetingumas yra lietuviškas bruožas.
Per metus smarkiai išaugusi namų aludarių bendruomenė ne tik išsivirė įvairiausių stilių alaus, bet ir supažindino gimines ir pažįstamus: alus tai ne tik eurolageris. Kai kurie namudiniai projektėliai išaugo iki didesnės apimties kolaboracijų su licenzijuotomis mini-daryklomis. Nors buvo išvirtos nedidelės partijos, tačiau norintieji galėjo paragauti alaus su viržiais ir su kadagiais. Taruškai išvirė alų su kanapėmis, Širvėna – su kukurūzais.
Tai gal ne taip ir blogai? 🙂
Na o mes norime padėkoti jums, už grįžtamąjį ryšį ir paprasčiausiai už tai, kad mus skaitote. Jei jums patinkame, stengsimės ir toliau. Gero alaus 2013-aisiais!
Top10 2012-ųjų pingvi.com straipsnių:
Kauno alus
Skardinės taip pat gali būti meniškos
Pilstuškių reidas: alaus man ir mano vyrui
Alus iš pakelių – metų naujiena!
Alaus stiprumo lenktynės tęsiasi
Alaus ir sūrio tuoktuvės
Linksmasis pirmadienis: Transilvanija
25 priežastys, kodėl šiandien reiktų išgerti alaus
Naujas alus iš Taruškų
Į pagalbą alaus degustatoriams
Mokykloje vietoje limonado – alus
