PraÄ—jusį rudenį Europos komisija suteikÄ— teisÄ™ ÄŒekijai naudoti SaugomÄ… geografinÄ™ nuorodÄ… "ÄŒeské Pivo" (ÄŒekijos alus). Tai ÄŒekijos ŽemÄ—s Å«kio ministerijos kelių metų darbo rezultatas. Nuo Å¡iol tik alus, gaminamas paÄioje ÄŒekijoje, gali vadintis ÄŒekijos alumi. Tai reiÅ¡kia, kad, tarkim, Estijos alaus daryklos negalÄ—s iÅ¡leisti produkto pavadinimu "TÅ¡ehhi õlu". Tai geros naujienos ar ne? Ar tikrai visi ÄekiÅ¡ki alÅ«s galÄ—s gauti Å¡iÄ… žymÄ…? Atsakymas į abu klausimus – nelabai.
Bet kuri "saugotina" žymÄ— turi savo sÄ…lygas. Å iuo atveju, alaus gamybos metodas turi bÅ«t "tradicinis" – alus turi bÅ«ti iÅ¡virtas naudojant atvirinimÄ…, dvigubÄ… fermentacijÄ… (antroji žemoje temperatÅ«roje) ir t.t. Tai reiÅ¡kia, jog jei kas nors norÄ—s daryti alų pagal senovinį ÄekiÅ¡kÄ… receptÄ…, taip kaip alus buvo daromas beveik iki 19 amžiaus, produktas negalÄ—s vadintis ÄekiÅ¡ku alumi, nes jis nebus pakankamai tradicinis. PanaÅ¡u, jog dokumentÄ… rengÄ™ žmonÄ—s nemanÄ—, jog kažkas ÄŒekijoje virdavo alų iki 1842 metų.
Taip pat yra sÄ…lygų dÄ—l sudedamųjų dalių. NorÄ—dami gauti SaugomÄ… žymÄ…, aludariai turi gaminti alų su tam tikru minimaliu ÄekiÅ¡kų apynių ir salyklo kiekiu. KodÄ—l minimaliu? O ne 100%? Kokia nauda iÅ¡ tokio pusiau nevietinio alaus vadinimo "vietiniu"?
[size=10]Foto: Bernard ir KruÅ¡ovice alus žymimas kaip ÄekiÅ¡kas[/size]
Reikalai artÄ—ja prie idiotizmo, jei pažiÅ«rÄ—site į "ÄekiÅ¡ko alaus" alkoholio kiekio ribas. Tik alus, kuris turi nuo 3,8 iki 6% ABV (tÅ«rinÄ— koncentracija) gali vadintis ÄŒekijos alumi (nesvarbu, kad ÄŒekijoje labiau priimta alų žymÄ—ti Balingo/Plato laipsniais). Å iandien nÄ—ra gausu alaus su mažesne nei 3,8% koncentracija, bet anksÄiau jis buvo labai populiarus, geros kokybÄ—s ir plaÄiai paplitÄ™s, kažkas panaÅ¡aus į "Stalo alų". TaÄiau blogiausia yra tai, jog virÅ¡utinÄ— riba nukerta visas rÅ«Å¡is, paruoÅ¡tas su didesniu nei 14° Balingu. Taip diskvalifikuojama nemažai puikaus ÄekiÅ¡ko alaus rÅ«Å¡ių ir praktiÅ¡kai visos Porterio rÅ«Å¡ys (tamsus alus gaminamas ne mažesnio kaip 18° Balingo).
Tiesa, žymÄ—s naudojimu kol kas susidomÄ—jo nedaug daryklų. SAB-Miller pareiÅ¡kÄ—, jog jie nepretenduos į jÄ… savo Pilsner Urquell alui. GalbÅ«t dÄ—l to, kad Å¡is alus verdamas kur papuolÄ— pasaulyje, net Lenkijoje ir Rusijoje? TaÄiau jie planuoja naudoti geografinÄ™ žymÄ™ Gambrinus alui (žinoma, virti iÅ¡ 13° Balingo ir po to atskiesti, kad gautume dvi skirtingas rÅ«Å¡is, labai tradiciÅ¡ka, tiesa?).
[size=10]Foto: Budweiser yra Budweis alus, EKU – Kulmbacho alus, jiems nereikalinga ÄekiÅ¡ko alaus žyma.[/size]
BudÄ›jovický Budvar jau turi savo geografinÄ™ žymÄ™ kaip ÄŒeske Budejovicų (Budweis) alus, Kulbacher/Eku naudoja Kulmbacho alaus žymÄ™, Chodovaras – "Chodské pivo" kilmÄ—s vietos nuorodÄ…. "ÄŒeské Pivo" etiketÄ—s jiems nÄ—ra reikalingos.
Tai jeigu nei viena iÅ¡ geriausiai žinomų pasaulyje ÄŒekijos alaus rÅ«Å¡ių neturÄ—s "ÄŒeské Pivo" etiketÄ—s, kam ji reikalinga? O, taip! Taigi Holba, viena prasÄiausių alaus rÅ«Å¡ių Å¡ioje Å¡alyje, gali drÄ…siai vadintis tikru "ÄŒekijos alumi". Žymos standartus puikiai atitinka Å¡is ketvirtos rÅ«Å¡ies alus, gaminamas naudojant gliukozÄ—s sirupÄ… (kas dar gali bÅ«ti tradiciÅ¡kesnio?). TaÄiau tai neįmanoma tikrai geram 7,5% VyÅ¡kov Jubiler ar Pardubický Porter (verdamam nuo 1891 metų).
Įdomu, kiek valstybės lėšų išleista lobizmui Europos komisijoje ir kiek jų dar bus panaudota šios kvailystės reklaminėms kampanijoms.
[size=10]Foto: Belgiškas lambikas turi Garantuoto tradicinio gaminio žymę.[/size]
O kaip Lietuvoje? Garantuotu tradiciniu gaminiu lietuviÅ¡ko alaus tikrai nepavyks pripažinti. Tokia garbÄ— suteikta tik vienai alaus rÅ«Å¡iai pasaulyje – Lambik – kuris negali bÅ«ti gaminamas kitur kaip tik Belgijoje Pajotenlando regione. Beje, tokį ženklÄ… jau gavo tradicinis lietuviÅ¡kas skilandis. O visokie sÅ«riai Džiugas ir Germantas pretenduoja į SaugomÄ… geografinÄ™ nuorodÄ… (pasak gamintojų vienas iÅ¡ jų brandinamas to paties pavadinimo kalno TelÅ¡ių rajone papÄ—dÄ—je, o kitas gaminamas iÅ¡ karvių, besigananÄių greta Germanto ežero, pieno). Bet palikim Å¡itas fantazijas ŽemÄ—s Å«kio ministerijai ir grįžkim prie alaus.
Lietuvos europarlamentarai jau yra pareiškę, kad alumi nesidomi, jokioje „EP Beerclub“ veikloje nedalyvauja, jiems yra ir malonesnių užsiėmimų (gurkšnoti brendžiuką), tad iš jų tikėtis nėra ko.
Bet ar mes Lietuvoje turime bent vienÄ… tikrai lietuviÅ¡kÄ… alų? Lietuvos kulinarijos fondas dalina "Kulinarijos paveldo" statusÄ… įvairiems primityviems produktams a la "Lietuvos kaimo badmeÄio patiekalai" ir visokiom kiÄinÄ—m "gryÄiom" "klÄ—tim" bei "seklyÄiom". Tokį statusÄ… (Kulinarijos paveldo, o ne badmeÄio patiekalo) turi ir keletas Piniavos aluÄio ir Kurklių bravoro alaus rÅ«Å¡ių.
Stop! Ar tikrai tas alus lietuviÅ¡kas? Ar Lietuvos kulinarijos fondas reikalauja, jog jų sertifikuojami gaminiai bÅ«tų gaminami iÅ¡ vietinių produktų? Ne, pakanka tradicinÄ—s gamybos technologijos. Taip pat neteko matyti Å¡ių ar kitų Lietuvos aludarių skelbiantis, jog naudoja tik lietuviÅ¡kos kilmÄ—s žaliavas. Tad ar gali lietuviÅ¡ku alumi vadintis gÄ—rimas iÅ¡ vokiÅ¡ko ar daniÅ¡ko salyklo ir ÄekiÅ¡kų apynių? Beje, gretimoje Latvijoje "Žaliojo Å¡aukÅ¡to" kokybÄ—s ženklas ant produkto reiÅ¡kia, jog bent 75% žaliavų yra vietinÄ—s kilmÄ—s. Toks, pavyzdžiui, yra TÄ“rvetes alus.
SaugomÄ… geografinÄ™ nuorodÄ… galbÅ«t galÄ—tų gauti Kauno ar Biržų alus, taÄiau iÅ¡ kokios kilmÄ—s produktų jis gaminamas težino daryklų technologai. Taigi, ar turime mes lietuviÅ¡ko alaus? Vos įžiÅ«rimi "medaliai" "LietuviÅ¡kas alus" ant etiketÄ—s ar tokie beprasmiai kredencialai kaip "Aprobuota Lietuvos aludarių gildijos" manÄ™s visiÅ¡kai neįtikina….
[size=10]Parengta su pivni-filosof.com pagalba[/size]
