Apie Ragutį, pašvaistes ir I.B.Volfą

Dail. P. Kalpokas

Nauja žinia lietuviško alaus rinkoje – „Ragutis“ keičia įmonės pavadinimą į „Volfas Engelman“. Toks nulietuvinimas teisinamas „istorinėm šaknim“, tarpukario klestėjimu, ir to meto alum, kurį „vertino prezidentai“. „Atitrūkimas nuo liaudies ir kritimas“ – pakomentuotų „teatro kritikai“ iš Ilfo ir Petrovo romano.

„Ragučio“ akcininkų (suomių Olvi Plc.) žinia labai aiški – būkime A. Le Estai. Kam tas lietuviškas vardas. Kažkoks pagoniškas dievas Ragutis, alaus, midaus ir linksmybių globėjas, kam jis įdomus globalizuotoje visuomenėje. Geriau tegul pirkėjas net neįtaria, ar čia lietuviškas ar koks sintetinis-importinis-licenzinis produktas.

Tiesa, „Ragutis“ niekada nepasižymėjo savo įvaizdžio nuoseklumu. Vos išreklamavęs kokią naują alaus rūšį, neužilgo ją pakeisdavo kita, kuo, tikriausiai, labiausiai nudžiugindavęs tik etikečių kolekcininkus. Gal prisimenate: Širvenos, Biržiečių, Senasis Kaunas, labai neblogas Gambrinus, Bock, Juodas… Paskui sekė neaiškios tautybės Horn ir pasiskolinto Forto vardų era. Galiausiai – Volfas Engelman, verdamas pusiau Estijoje, pusiau Lietuvoje.

Fabrikas panašiu pavadinimu – „I.B.Volfas – Engelman“ – tikrai egzistavo. Kažkada, priešistoriniais smetoninio kapitalizmo laikais. Netgi eksportavo alų į Lomžą ir Suvalkus. Atėjus socialistinio realizmo metui, ši ir dar kelios daryklos buvo sujungtos į „Raudonosios pašvaistės“ susivienijimą. Tas konglomeratas vėliau gavo „Ragučio“ vardą, atsineštą iš kitos daryklos, šiuo metu žinomos kaip „Kauno alus“.

Senasis Ragutis, savo ruožtu, tuomet buvo pavadintas „Žalsvyčiu“ – nuo alaus gamyboje naudojamų žalsvyčių veislės žirnių pavadinimo. Na ir painiava…

Ką gi. Istorijos ratas sukasi, ir, galime sakyti, jog akcininkai teisūs – grįžtama prie tikrojo fabriko vardo. Nors „Raudonoji pašvaistė“ skambėtų galingiau!

Ar toks pervadinimas komerciškai naudingas? Galbūt. Juk darykla jau senokai ėmė slėpti savo įmonės vardą ir logotipą. O paprastas pirkėjas dažnai Ragučio darykla pavadindavo tą, šiandieną bevardį, „Kauno alų“. Galbūt broliams estams (A. Le Coq.) ir latviams (Cesu) bus dar lengviau virti vieningą, be jokios tautybės, birzgalą.

Pingvi tikisi, jog istorinis Ragučio vardas bus išsaugotas ir grąžintas (parduotas) Kauno alui.

Plakatas iš knygos J. Galkus „Senasis Lietuvos plakatas 1862 – 1944 “
Padėkliukas iš lietuviško alaus etikečių kolekcijos Dar alaus

 

Kategorijos: Įvairenybės | Įrašo nuoroda.

1 komentaras

  1. Jeigu buti saziningiems – tai sis pavadinimas pagal teritorini apibrezima tai 100% turi priklausyti Kaunbo alui. O Kakutis su savo suomiais tegul susigalvoja ka nors jauno… Beje koks sidras Raudonoji pasvaiste butu jega 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.