Bukų galai Patagonijoje (Credit: Diego Libkind)
Jei mėgstate lager tipo alų, už jį galbūt reikėtų dėkoti Kristupui Kolumbui. Patagonijos miškuose Argentinoje manomai rastas atsakymas į daug metų mokslininkus kamavusį mielių, fermentuojančių alų žemoje temperatūroje, kilmės klausimas.
Žmonija alų gamina jau daugiau nei 6000 metų. Tačiau Europoje ilgą laiką alaus gamybai buvo naudojamos tos pačios šilumą mėgstančios mielės kaip ir duonai ar vynui. Jomis buvo rauginamas elio tipo viršutinės fermentacijos alus. Ypatingai šis procesas ištobulėjo viduramžiais.
Vasarą alus buvo saugomas atvėsintas šaltuose, drėgnuose urvuose ir rūsiuose. Tačiau 15-ajame amžiuje Bavarijoje nutiko kažkas nepaprasto. Aludariai pastebėjo, jog alaus mielės ima kauptis dugne (skirtingai nuo elio mielių, kurios kilo į viršų) ir, nepaisant vėsios aplinkos, vyksta fermentavimo procesas. Naujo tipo lėtai besidauginančios ir šaltį mėgstančios mielės atvėrė galimybę visiškai naujai apatinės fermentacijos alaus rūšiai. Laikui bėgant, lageras ir jo gamybos technologija tapo populiariausia.
Visa tai nutiko mielių, vadinamų Saccharomyces pastorianus, dėka. Jos yra gerai žinomų elio alaus mielių Saccharomyces cerevisiae ir kažkokių nežinomų, šalčiui atsparių mielių susikryžminimo rezultatas. Ilgą laiką mokslininkams nepavyko rasti tos antrosios pusės mielių kilmės gamtoje. Net 1000 ištirtų rūšių nedavė jokių rezultatų – tokios mielės Europoje nebuvo rastos.
Galiausiai tarptautinė tyrėjų iš Argentinos, Portugalijos ir JAV grupė atrado tų magiškų organizmų, darančių krepšinio varžybų stebėjimą daug malonesniu, gimtinę. Jos kilę iš bukų miškų Patagonijoje, kalnų regiono Pietų Amerikos žemyno galiukyje, teigiama JAV Nacionalinės mokslų akademijos pranešime. Atrastos mielės gyvena užkrėstų medžių gáluose ir 99,5 % atitinka trūkstamą lagero mielių grandį. Joms duotas Saccharomyces eubayanus vardas.
Bukų gálai turi daug cukraus, o mielės jį labai mėgsta. Čia jos tokios aktyvios, jog net sukelia savaiminę fermentaciją. „Sunokę gálai krenta ant žemės, dažnai suformuodami tankų kilimą, smarkaus Saccharomyces eubayanus darbo dėka skleidžiantį intensyvų etanolio kvapą“ – pasakoja tyrėjas Diego Libkind iš Argentinos Biologinės įvairovės ir aplinkos tyrimo instituto.
Kažkaip, niekas nežino kaip, šios Naujojo Pasaulio mielės atkeliavo i Europą maždaug tuo laikmečiu, kai prasidėjo Kolumbo žygiai į Ameriką. Greičiausiai Argentinos buko mediena buvo naudojama kažkam, kas vėliau pateko į vienuolynus. Taip jau nutiko, kad kartu su mediena atkeliavo ir mielės, ir pateko ten, kur buvo gaminamas alus.
Tiesa, laikoma, jog lageras pradėtas virti apie 1400-uosius metus, o Kolumbo ekspedicija įvyko tik 1492 metais, todėl nėra galutinai aišku, kaip mielių pirmtakai nukeliavo 8000 kilometrų iš Argentinos į Vokietiją. Galbūt tokių mielių kolonijos bus atrastos ir Europoje, o gal lagero mielės Europoje atsirado šiek tiek vėliau nei manoma.
Pagal USA Today
