Drozofilos burna. Foto Steve Gschmeissner
Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaisinės muselės taip apspinta alų? Entomologai iš Kalifornijos universiteto Riverside siūlo paaiškinimą.
Vaisinės muselės yra jautrios cukraus kiekiui, tačiau jei maiste yra maža cukraus, maisto vertė nustatoma glicerolio kiekiu, ir tai šiuo pagrindu drozofilos atskiria skanų alų nuo neskanaus.
Vabzdžiai naudoja savo jutiminę sistemą surinkti informacijai apie maisto šaltinio kokybę ir vertę. Vienas svarbiausių didelės maistinės vertės požymių yra cukraus kiekis produkte. Jei vaisinė muslelė jaučia didelį cukraus kiekį, ji nieko nelaukusi ima puotauti. Tačiau kodėl muselės renkasi žemo cukringumo produktus, tokius kaip alus?
Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Riverside (JAV) bandė išsiaiškinti, kokius dar cheminius požymius naudoja drozofilos maisto paieškai. Jie studijavo muselių reakciją į įvairius mielių rūgimo produktus ir rado vabzdžių receptorius, kurie nustato patį skaniausią joms alų.
Muselei ragaujant maistą, receptoriaus, pavadinto Gr64e, baltymas reaguoja į glicerolio kiekį ir perduoda neuronams informaciją, iššaukiančią atitinkamą muselių elgesį.
Iš pradžių, musės, be abejo, skrenda pagal maisto kvapą. Bet jį radus, vis dar reikia tiksliau nustatyti, kiek maistas yra maistingas ir ar nėra jis toksiškas. Uoslė, deja, nesuteikia vabzdžiams tokių galimybių, todėl tenka naudotis skonio receptoriais. Pasak autorių, vaisinių muselių patelės pagal skonį nustato netgi tinkamiausią vietą dėti kiaušinėliams. Kalbant apie baltymą Gr64e, jis tarnauja ne tik skoniui, bet ir uoslės funkcijai.
Glicerolis gali būti labai naudingas kaip energijos šaltinis, nors šia prasme, žmonių ir drozofilų skonio polinkiai nebesutampa. Kiek alaus buvo sunaudota testų metu, nepranešama.
Pagal newsroom.ucr.edu
