Prieš keturiasdešimt metų Dortmundas buvo didžiausias aludarystės miestas Vokietijoje. Čia buvo verdama daugiau nei bet kur kitur, čia buvo stambiausios daryklos. Kur visa tai dabar?..
Ankstyvaisiais viduramžiais alaus virimas buvo išskirtinė dvasininkų ir didikų teisė, kurią antrojo tūkstantmečio pradžioje, atsiradus pirklų luomui, išlaikyti tapo sudėtinga. Dortmundo gyventojai vieni iš pirmųjų tapo neprivilegijuotųjų klasės atstovais, gavusiais teisę virti alų. Šią privilegiją 1293 metų rugpjūčio 22 d. jiems suteikė karalius Adolfas iš Nassau, ir miesto gyventojai jos niekada nebuvo atsisakę.
Kartais tarp Dortmundo ir kaimyninių miestų netgi vyko „alaus karai“. Jie kildavo dėl to, kad Dortmundo aludariai, faktiškai vadovavę miesto tarybai, priėmė dekretą, kuriuo vietiniams alaus gamintojams buvo garantuojama monopolija mieste. Alaus mokesčiai taip pat neblogai papildydavo miesto biudžetą. Kiti Vestfalijos miestai: Miunsteris, Bylefeldas, Hamas ir Minden atsakė tuo pačiu, uždrausdami Dortmundo alų savo teritorijoje. Jie samdydavo šaulius, kurie puldinėjo Dortmundo alaus vežimus ir muškietomis badė skyles medinėse statinėse. Dortmundo aludariai taip pat samdydavo žmones, kurie gaudydavo šaulius ir skandindavo juos aluje.
1472 metais Dortmundo vyresnieji suteikė teisę virti alų visiems aludarių gildijos tikriesiems nariams. Per ateinančius penkis šimtmečius įstatymus gerbiantys Dortmundo piliečiai vaisingai naudojosi šia privilegija.
19 a. pradžioje Dortmundas buvo nereikšmingas miestas su maždaug 5000 gyventojų. Daryklos prie aludžių mažais kiekiais virė viršutinės fermentacijos alų. Bet visa tai netrukus pasikeitė. Vokietijoje prasidėjo industrializacija, Dortmundas tapo pagrindiniu anglies ir plieno industrijos centru. Gyventojų skaičius staigiai išaugo, tuo pačiu išaugo ir daryklos darbininkų troškuliui malšinti.
1842 metais Kronen buvo pirmoji Dortmundo darykla, perėjusi prie apatinės fermentacijos. Pirmieji lagerai buvo Miuncheno stiliaus tamsieji. O šviesiojo lagero atsiradimas siejamas su nedidele legenda – sakoma, kad 1887 metais DUB aludariai pirmą kartą netyčia išvirė šviesųjį lagerą, kai vietoje tamsaus salyklo supainioję panaudojo šviesųjį. Tiesa, iš kur tas šviesusis salyklas darykloje, jei iš jo nevirė alaus, istorija nutyli.
Dortmund Export
Per kitus 50 metų daryklų skaičius mieste išaugo ir 19 a. pabaigoje 150-čiai tūkstančių Dortmundo gyventojų teko apie 30 alaus daryklų o iki Pirmojo pasaulinio karo Dortmundas tapo didžiausiu aludarystės centru Europoje.
Dortmundo alaus pramonė ir toliau plėtėsi 20-ajame amžiuje (su nedidelėm pertraukom karų metu), o savo piką pasiekė 1960 m. – Dortmunder Actien-Brauerei (DAB) (Dortmundo akcinė darykla) ir Dortmunder Union Brauerei (DUB) (Dortmundo sąjungos darykla) tuo metu buvo didžiausios daryklos Vokietijoje.
Kai Maiklas Džeksonas 1977 metais parašė savo knygą apie pasaulio alų, Dortmundo daryklos dar buvo pakilime. „Sunkiai įmanoma palikti geležinkelio stotį nesusidūrus su kuria nors iš Dortmundo daryklų: Dortmunder Actien ir Dortmunder Union Rheinische gatvėje, Thier, Hansa, Ritter ir Wenker Kronen daryklomis“ – rašė jis. Šiandieną jo pasivaikščiojimas būtų kitoks.
Dortmunder U. Foto: Mbdortmund
Nuo to laiko Rūro regione daug kas pasikeitė. 21 a. ekonomikos globalizacija privertė užsidaryti anglies šachtas, o keletui išlikusių plieno kombinatų atėjo ne patys geriausi laikai. Pasikeitus socialinei ir ekonominei padėčiai pasikeitė ir skoniai. Garbingą Dortmunder Export, kurio dėka miestas tapo aludarystės sostine, nustūmė Pilzeno stiliaus alus. Nukritus paklausai, daryklos ėmė desperatiškai jungtis, stengdamos išgyventi. Iš septynių alaus daryklų teliko dvi. Bet tai dar buvo ne pabaiga.
Naujas tūkstantmetis neatnešė nieko gero. Oetker įsigijo Brau & Brunnen (DUB) ir Radeberger-Gruppe (DAB) – abi Dortmundo daryklos tapo vieno savininko nuosavybe. Kaip manote, kurą iš jų paliko veikti? Atsakymas yra DAB – ji turėjo didesnius pajėgumus ir teritoriją. Dortmunder Union, didžiausia Vokietijos darykla 1965-aisiais, nebeegzistuoja. Tik daryklos pastatas su didžiule U raide vis dar puošia miestą. Jame dabar veikia Meno ir kūrybos centras.
Visa šita istorija čia prie ko? Tiesiog Beer Barrel parduotuvėje radome DAB alaus, kuris neblogai žiūrėjosi geležinkelio miestelio makete 🙂
Štai tokiais vagonais DAB atkeliauja į Lietuvą.
DAB Original
http://www.dab.de/
Kaip eurolagerui gal ir visai nieko. Žinoma, iš alaus gamyboje naudotų apynių ekstraktų gal ir nereikia kažko tikėtis, bet jei lyginsime su lietuviškais lagerais, tai vis viena pasaka. Švarus, žolinis salyklo aromatas, skonyje jaučiasi grūdai, lengvas kartumas. Niūriais rudens vakarais primena vasarą, nors rekomenduotinas gerti žiemą ir gerai atšaldžius.
