Tarybinė briaunuota stiklinė švenčia 70 metų jubiliejų. Statistika teigia, jog 80-aisiais metais kiekvienam tarybiniam piliečiui buvo priskaičiuojamos apie 4-5 briaunuotos stiklinės. Tai, ko gero, buvo vienintelė masinio naudojimo prekė, netapusi deficitu.
Manoma, jog klasikinės tarybinės stiklinės dizainą 1943 m. blokadiniame Leningrade sukūrė skulptorė Vera Muchina, nors dokumentinių patvirtinimų nėra. Tuo metu Muchina bendravo su chemiku technologu Nikolajumi Kačalovu, sukūrusiu tarybinį optinį stiklą, o taip pat su trestu Leningradsteklo. Tiesa, įvairių formų briaunuotų stiklinių buvo sukurta dar nuo Petro I laikų, tačiau tai nebuvo masinė gamyba.
1943 metų rugsėjo 11 d. naujoji stiklinė buvo pradėta gaminti Gus-Khrustalny mieste esančioje stiklo gamykloje.
Фонтанка.ру
Etaloninis stiklinės pavyzdys: aukštis 10,5 cm, dugno diametras – 5,5 cm, viršutinis diametras – 7,3 cm, populiariausias briaunų skaičius – 16 arba 20. Klasikinė stiklinė su 16 briaunų kainavo 7 kapeikas, labiau briaunuota, su dvidešimčia – 14 kap. Stiklinėje telpa 200 ml skysčio iki apvado, o jei pripilti pilną – 250 ml.
Grūdinto stiklo briaunuota stiklinė turėjo nesudužti nukritusi iš metro aukščio ant betoninių grindų. Be to, ji „puikiai“ jautėsi tuo metu visuomeninio maitinimo įstaigose jau atsirandančiose indų plovimo mašinose.
Tarybinių laikų žmogų briaunuota stiklinė lydėjo nuo lopšio iki karsto – visos ligoninės, darželiai, maitinimo įstaigos ir kariuomenė naudojo briaunuotas stiklines. Kulinariniai receptai stiklinę naudojo kaip tūrio vienetą, ji tarnavo forma koldūnams. „Butelis ant trijų“ buvo padalinamas tiksliai kaip vaistinėje, nepripilant iki apvado maždaug 1 cm. Stikline buvo galima pasiklausyti, ką kalba kaimynai už sienos ar naudoti kaip pagrindą adant kojines.
Nors buityje briaunuotą stiklinę daug kur pakeitė plastmasiniai puodeliai, vargu ar švęsime jų jubiliejų – jokios nostalgijos šie nepatvarūs gaminiai tikrai nesukels.
Klasikines tarybines briaunuotas stiklines vis dar gamina Gus-Khrustalny gamykla, išleisdama jų virš 10 mln per metus. Stiklines mėgsta nebrangios maitinimo įstaigos, vaikų darželiai ir paprasti buvusios Tarybų Sąjungos piliečiai. Vakarų Europoje brianuotos stiklinės nėra populiarios.
„1945 metų rugsėjo 11 d. naujoji stiklinė buvo pradėta gaminti Gus-Khrustalny mieste esančioje stiklo gamykloje.“ – įdėtoje rusiškoje informacijoje kita data – 1943 metų rugsėjo 11 d.
„Spaudos klaida“ 🙂 ačiū, kad pastebėjote.
Vėlgi, labai abejotina. Panaši briaunuota stiklinė buvo pavaizduota Rusijos meninininko Petrovo – Vodkino natiurmorte nuo 1918 metais. Tai jau ne 70, o realiai mažiausiai 95 metai 🙂 O gal ir visas šimtas jau… 🙂
http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D1%82%D0%B0%D0%BA%D0%B0%D0%BD
visa šios stiklinės istorija yra berods priešpaskutiniame „Legendos“ numeryje su visais panašumais, laikotarpiais ir t.t. Faktas, kad kažkas nuo kažko kopijavo, bet vistiek šios tokios stiklinės oficiali data išlieka ta pati nuo 1943 metų.
Tinklaraštininkų diena vyko VDA patalpose, mažoje, bet jaukioje kulinarinėje studijoje. Išrinkti blog’erių patiekalai buvo gaminami pasiskirsčius komandomis bei prisidedant VDA studentėms, kurios padėjo kūrybingiau patiekti patiekalus. Studija buvo maža, bet terasa, kuri buvo už poros žingsniu, priglaudė visus labiau tinginiaujančius puikiais vaizdais, gaiviu vėjeliu ir skaniais kokteiliais. Išgėriau ir aš vieną kitą ar šiek tiek daugiau.