Nors renginių vasarą netrūko, tai ir alaus festivalis Vasaknose, ir Tarptautinę alaus dieną atšvęsta alaus šventė Pakruojo dvare, tačiau nedaug kas pastebėjo, jog rugpjūčio 7 d. buvo minima IPA diena. 2011 metais blogeris Ashley Routson ir socialinės žiniasklaidos koordinatorius Ryan Ross pasiūlė paminėti šį stilių, tapusį alaus atgimimo, apėmusio pasaulį, ikona. Jei dar neseniai IPA mūsų aludariams buvo kažkas pernelyg keista ar įmantru, dabar galime pasigirti turintys keletą visai neblogų tautinių pavyzdžių.
Beje, Maximoje yra „unikalių IPA taurių“ iš Spiegelau. Jei dar neišpirko.
Tai kuo gi aludariai džiugino šią vasarą?
Raudonų plytų. Bocmano ūsai
Amerikietiškas IPA
Alk. 6%. Plato 14%. EBC 22. IBU 60. Pasterizuotas.
Pagaliau sulaukėme seniai žadėto „dirbtuvių“ IPA, kurį galima būtų vadinti ir pirmuoju komerciniu IPA Lietuvoje. Tiesa, prieš tai buvo Dundulis su Humulupu ir Dubults, tačiau jie platinami tokiame nykstamai mažame kiekyje vietų, kurias retas alaus mėgėjas žino. Aluje panaudotas visas apynių iš C raidės ketvertukas: Cascade, Citra, Centennial, Chinook. Pasirinkimas nors ir šiek tiek popsovas, tačiau supažindinti su IPA stiliumi visiškai apie jį nežinančią publiką visai tinkamas. Gal todėl ir nepersistengta su kartumu. Aromatas citrusinis, nors gal kiek silpnokas, kaip kad būtų galima tikėtis. Neblogas ir vertas ragauti.
Dundulis. Juodas IPA
Alk. 6,6%. EBC 100. IBU 59.
Ką gero galime pasakyti apie šį alų? Nieko. Nors vasaros karščiai dar nebuvo prasidėję, nors alus buvo pirktas iš šaldytuvo, nors iki galiojimo pabaigos dar buvo likę laiko.. norime perspėti visus mūsų skaitytojus ir rekomenduoti aplenkti Dundulio produkciją dideliu ratu, pasirenkant kokį nors kitą gamintoją. Nebent jūs kolekcionuojate etiketes arba jums patinka surūgęs alus. Kai tai nutiko pirmą kartą su Užupio raudonuoju eliu, pagalvojome, kam nepasitaiko. Bet besikartojančios nelaimės yra visiška įgriuva (провал) ir pasityčiojimas iš pirkėjų.
Vilkmergės Šviesus aromatinis IPA
Alk. 5,5%. Plato 14,6%. EBC 10. IBU 42.
Pusė litro! o ne kokia ten nenormalios talpos kvorta ar pinta. Šį kartą Vilmergės marketingas nusprendė pažaisti žaidimą „surask, kur paslėpėme mūsų alų“, bet negali pykt, „ribota partija“ visgi. Taigi, Vilkmergė žengė nedidelį žingsnelį eksperimentų link, nebandydami padaryti nieko ekstraordinaraus. O gaila 🙂 Būdami palyginus nedideli, galėtų pabandyti drąsiau eksperimentuoti.
Apyniai: Cascade, Galaxy, First Gold. Labai nuosaikiai apyniuota, gal net galima vadinti lietuviška IPA – kada nesi visai tikras, kad čia IPA, bet juk dabar šis stilius ant bangos. Bendrai vertinant, įdomus apynių derinys ir tikrai neblogas skonis. Verta paieškoti, kur parduoda (žiur. Vilkmergės snukiaknygę), ir paragauti. Pirktume dar kartą.
Apynys. Green Monster IPA
Stilius: stiprus alus 🙂
Alk. 6,3%. EBC 23. IBU 45.
„Tai alus apynių maniakams. Jeigu dar toks nesi, gali pajusti monstrišką laimų, greipfrutų bei tropinių vaisių aromatą. Alus – ne ištižėliams!“ Va taip! Nežinau, ką tas IBU (International Bittering Units arba kartumo vienetai) reiškia, bet čia jo daugiau nei pakankamai. Apyniai: Citra, Amarillo, Cascade, Magnum. Nesvarbu, esat maniakai ar ne, šis alus vienareikšmiškai vertas dėmesio ir ragavimo.
Utenos Red
Aromatizuotas alus.
Alk. 5%
Tie, kas turit visokius tapšnoklinius komunikavimo įrenginius, tikriausiai pažįstami su kalbančiu šunimi, vardu Benas. Tuo, kuris mėgsta sidrą, konservuotas pupeles ir riaugėti. Dar Benas turi laboratoriją, kurioje maišo visokius ingredientus… Utenos alus primena tą Beną: pimkim alaus miltelių, paimkim aromatizatorių, ir… PŠŠŠ… Alus su saldymedžių ekstraktu. Bandymas originalus, gal kam patiks…
Fortas. Radler Max su greipfrutų sultimis
Gazuotas alaus kokteilis. Sudėtyje alus 80%, cukraus ir fruktozės sirupas, angliarūgštė, greipfrutų sultys 3%, apelsinų sultys, kvapiosios medžiagos, citrinų sultys, citrinų rūgštis, dažiklis iš morkų ir juodųjų serbentų, stabilizatorius e410, konservantas natrio benzoatas.
Alk. 4%.
Be komentarų. Kokteilis kaip kokteilis, yra geresnių, yra blogesnių.
Taruškų Kvietinis
Alk. 4,6%. Nefiltruotas.
Nežinau, ar Lietuvos kaime anais laikais, kai tėvo barzda dar buvo ruda, virdavo kvietinį alų. Galbūt ne. Bet jei norite paragauti kvietinio kaimo alaus – štai jis. Kiek salstelėjęs, su gvazdikėlių kvapu.. ir tas gimto kaimo skonis.. Aukštaitijos bravorai išlaiko savo stiliuką. Ar pirktume dar kartą? Įvertinus kainą, ne.
Biržų alus investavo 1,6 mln. litų į naują pilstymo įrangą ir jau pasirodė stiklo taroje. Kaip ir įprastos rūšys, Miežinis, Širvenos, Radvilų, taip ir naujas „Premium“ segmento alus. Pagirtinas žingsnis, nors stiklai ir ne depozitiniai. Bet ponai, tikriausiai pamiršote, jog turite internetinį puslapį, kur jūsų naujienos ir informacija jau gerokai „parūgusi“.
Biržų alus. Šviesusis.
Munich Helles Lager
Alk. 4,9%
„Kunigaikščių Radvilų palikimas. Pagamintas laikantis daryklos grynumo įstatymo.“ Che che, tarkim, tokie marketoidiniai pareiškimai paliko neišdildomą įspūdį. Bet kokį velnią reiškia termometras etiketėje? Kad šį alų galima ragauti nuo +2 iki +20 oC? Jei neturėjot, ką nupiešt, sėkmingai galėjot įdėti „Recycling“ ikonėlę, bent neklaidintų.
Džiugina nurodytas alaus stilius. O pats alus? lengvai karstelėjęs, su nedaug išreikštu specifiniu Biržų alaus daryklos skoniu. Vertinant pagal kainą, geriau pirkti Miežinį 🙂
Biržų alus. Tamsusis.
Munich Dunkel Lager
Alk. 6%
Deginta karamelė. Dar karamelės. Ir dar. Tiesiog saldainiukas. Saldumynų ir karamelės mėgėjams – pats tas. Ai, dar rašo, jog „karamelinis salyklas suteikia skrudintos duonos ir riešutų poskonį“. Gal…
Biržų alus. Grafo.
American Premium Lager
Alk 5,2%
„Išskirtinumą šiam alui suteikia kukurūzai“. Alus, skirtas grafo Tiškevičiaus, kažkada kortomis išlošusio Biržų alaus daryklą, garbei. Biržų alus šią rūšį laiko savo pasididžiavimu, gal todėl ir kaina neproporcingai didelė? Išskyrus ją, nieko ypatingo šiame aluje neradome. Gerti galima.
Norfa Imperial.
Stilius: šviesusis alus
Alk. 5,1%
Va, jums pasididžiavimas, va jums kunigaikščiai ir protėvių tradicijos. Gerai, kad nors kilmės šalis nurodyta Lietuva, o ne ES. Tikėtina, kad tai Gubernijos chaltūrkė.
Rinkuškiai popieriuje arba nauji vėjai pakuočių dizaine. Iš tiesų tai nelabai patogu, bet žinant, kad Rinkuškiai nemažai alaus eksportuoja į užjūrius, gal tokia ir yra tikslinė auditorija.
Memel Brau – 5 centai nuo kiekvieno butelio Nerijos miškų gaisrų prevencijai. Švyturys nori pasirodyti socialiai atsakingas, bet man kažkaip atrodo, jei jau visi ES pinigai išplauti apsaugos kamerom ir kitom bevertėm „prevencijom“, tai gal tie vis didėjantys alkoholio akcizai turėtų pasitarnauti bent jau žalos atstatymui? Nesvarbu, 5 ct jau paaukojom 🙂
„Apynys. Green Monster IPA“
šio Vilniuje turbūt nebūna?
@bmaggot
Turėtų būti Bambalynėje.
O kas jį verda? Nesupratau 😐
UAB „Bravoras apynys“
Pilstomą esu aptikęs naujajame Šnekutyje ir Leičiuose. Buteliais, kaip jau minėjo, Bambalynėje randamas.
pirkau Bambalynėj prieš 2 sav. 7 Lt.
O Apynys. Green Monster IPA kažin įmanoma rasti Klaipėdoje ar šiame krašte?
Pakomentuokit plačiau apie „Maximoje yra „unikalių IPA taurių“ iš Spiegelau“. Ar tikrai tai yra Spiegelau taurės, po kiek vnt. parduoda, kokia kaina? Kurioj Maximoj (iš kart važiuosiu pirkti)?
Taip, Spiegelau, tik be to straipsnyje minėto Dogfish lazeriavimo. Matytos Akropolio Maximoje. Kaina apie 40 Lt už porą.
„Green Monster IPA“ Klaipėdoje buvo (ir greitai vėl bus) galima rasti bare „Herkus Kantas“.
Teko lankytis vietoje, kur ir “Green Monster IPA”, ir „Dubults“ iš kranų tekėjo. Sakyčiau įspūdis yra stipriai ne Dundulio naudai.
Reiktų Dunduliui su tuo rūgimu susitvarkyti – jau du kart ragavau jų „rūgštųjį porterį“, kelis kart „rūgštųjį elį“, jei dar ir rūgščioji IPA, tai jau peklon
Sutinkam su kritika ir puolam „kryžiumi“ prieš Jus, tačiau dar nesikariam, o bandom taisytis.
na naujienos kai kurios jau ir senienom patapę… bet Dundulį perku ir tikrai ne visas yra įgriuvęs.
Deja, „Dundulis“ pastoviai būna parūgęs tiek Užupio elis, tiek „Kvietkis“. Apie „Viržinį“ aplamai patylėsiu. Netgi „Dounkelis“ ir „Grynas“. Kiti kol kas nepasitaikė, o teko pirkti ir pilstomą ir buteliuose, nors dažniau pasitaiko pilstomas „Špunkos“ taškuose, kad būna parūgęs, ir visai ne per karštas ar vasaros dienas. Bėda didžiulė, todėl pastaruoju metu privengiu.
parūgusio Užupio elio nusipirkau- labai priminė belgišką- lyg kažką iš Mikkeler. O čia štai- puslitris už 4 Lt 🙂
Iš IPA tai „Green monster“ labai patiko, verta ragaut ir bandysim atvežt į „Alaus kolonėlę“, pats ragavau „Dėvėtuose“, kaina berods 15 Lt buvo, verta.
O Vilkmergė baisiai nuvylė, man čia jau kaip alaus stiliaus degradacija pasirodė…
Kiek prekiavom buteliniu Dunduliu (Grynas, Humulupu, Labas vakaras) paskutiniu metu surūgusių iki galiojimo laiko pabaigos nebuvo, bent jau nepastebėjom ir niekas nesiskundė
Sveiki. Pradėjau daryti projektą – paragauti, įvertinti ir aprašyti visą lietuvišką alų. Lietuviškas alus – tai ištisas pasaulis, žmonės net nesupranta, kiek jie praranda neparagavė geriausių rūšių craft alaus.
Paragauti visas rūšis vienam sunku, rodėl remiuosi dar kelias šaltiniais – pingvi.com, Modesto blogu ir rateBeer vertinimais.
Jei pingvi.com autorius apsilankytų http://www.sintagon.com/alus ir parašytų savo nuomonę bent jau apie TOP-10 (yra atskiri topai šviesiam ir tamsiam alui) būčiau labai dėkingas. Perspektyvoje norėčiau bendradarbiauti suradant TOP sąrašus.
Tiesa, puslapis dar tik daromas, neskirtas plačiai publikai, į dizainą nekreipkite dėmesio.