Ko gero šitą postą reikėtų pradėti nuo alegorijos apie buką Aleksandrą Makedonietį, kuris nesugebėjo atmazgyti Gordijaus mazgo o tiesiog perkirto jį. Tuomet Makedonietis tapo Azijos valdovu, tik neilgam… O gal reikėtų parašyti apie tuos pačius „valstiečius“ kurie džiaugiasi 30% sumažėjusia alaus gamyba, bet nesupranta, jog jų išaugintų miežių reikės trečdaliu mažiau? Sakot, rugių ar miežių prireiks degtinei? Galbūt… Visgi palinkėsime Lietuvos aludariams neprarasti vilties ir stiprybės išsaugant alaus kultūrą ir chaltūrą (kiekvienam savo…)
Nauji metai, nauji „trendai“, kaip pasakytų koks nors prakutęs marketoidas. Ir nesvarbu, kokį viralą tu pristatysi, svarbu, kad jei kiti taip padarė, tai mums būtina padaryti tą patį. IPA sezonas baigėsi, dabar stautų eilė. Iš didžiųjų, ko gero, vienintelis Švyturys dar išlaiko kokybės balansą, kiti galit užsidaryti, nebus gaila.
Gal pirmiausia tą Švyturio „deimantą“ (kainos prasme) ir reikėtų paminėti. Kompass imperinis stautas, 12 mėnesių brandintas viskio Mackmyra statinėse… Deja, jis kol kas išdidžiai stovi mūsų šaldytuve ir laukia tinkamos progos.
Vilkmergės alus. Žiemos Imperial stout
Alk. 6,3%. IBU 32. EBC 160
Sudėtyje apelsinų žievelės, cinamonas, muskato riešutas, imbieras
Imperial stout? Deklaruojami alaus parametrai visai neatitinka šio stiliaus aprašymo. Jūs ten Kalnapilyje visiškai susipykę su alaus stiliais ar tiesiog kažkokiam marketoidui žodis Imperial skambėjo išdidžiai?
Nesaldus, kiek kartokas su deginto salyklo poskoniu ir sąlyginai saikingu kiekiu prieskonių. Nors prieskoniai nelabai dera, bet gavosi ne toks ir blogas kalėdinis alus. Ir butelis padorus, be išsidirbinėjimų. Nenuvylė.
Vilkmergės Juodųjų serbentų stout
Flavored stout
Alk. 5,9% IBU 13. Spalva: juodųjų serbentų 🙂
Sudėtyje: alus 90%, juodieji serbentai 2%, gliukozės-fruktozės-cukraus sirupas, kvapiosios medžiagos, dažikliai, citrinų rūgšis, kalio sorbatas
„Su lietuviškais juodaisiais serbentais, saldaus skonio su skrudinto salyklo ir uogų poskoniais.“ Kažkada buvo mada baruose siūlyti alų su visokiais sirupais. Čia vienas iš tų variantų, kai sirupo tiek daug, jog gėrime net nesijaučia alaus. Jei norite labai brangiai nusipirkti saldaus serbentų limonado – prašom. O tas nežymus giros skonis nieko bendra su alum neturi. Žodžiu – jei norit alaus, nepirkit. Nedraugauja Kalnapilis ne tik su alaus stiliais, bet ir su lietuvių kalba. Kodėl „serbentų stout“? Pradėjom lietuviškai, baigėm angliškai. Kitą kartą nenustebsime radę „Šviesusis beer“.
Raudonų plytų Palmės horizonte
Stautas
Alk. 4,5%. Plato 12%. IBU 20. EBC 150
Brandintas su kokosų drožlėmis
„Po kavos ir šokolado aromatais slepiasi švelnios palmių riešutų natos. Ne, tai ne tolimas miražas, tai – stautas“. Lengvas, paprastas juodasis alus. Kas nemėgsta kokosų (kaip mes), gali nesijaudinti, kokosai – tai miražas kvape ir poskonyje. Būtent tiek, kiek reikia, kad nebūtų įkyru. Visa kita taip pat neblogai, nors neįspūdinga. Gal dar kada ir nusipirksime.
Sakiškių Imperial Stout brandintas statinėse
Imperinis stautas
Alk. 11,8%. IBU 65. EBC 200
Septynis mėnesius škotiško viskio statinėse brandintas alus. O jau čia įspūdingiau. Verta ragauti lėtai ir su pasimėgavimu. Gal šiek tiek labiau orientuota į viskio mėgėjus, nes viskio kvapas ir alkoholio pojūtis kiek stelbia sodrų ir įvairialypį alaus skonį. Būtų labai įdomu palaikyti metus kitus ir vėl paragauti. Galime drąsiai rekomenduoti.
Sakiškių Sour Pale Ale
Rūgštus šviesusis elis
Alk. 4,2%. IBU 30. EBC 15
Pienarūgštės bakterija rūgštintas alus. Dėkojame Sakiškių aludariams, kad supažindina publiką su gana retais mūsuose alaus stiliais. Jau vien todėl galime siūlyti – išbandykite. Gal kam pasirodys netikėta ar neįprasta, tačiau pajusite atradimo džiaugsmą. Labai gaila, jog šio alaus teks paieškoti, o juk kartais norisi kažko rūgštaus 🙂 Apyniuotas, rūgštus, vaisiškas. Pasirodė gal kiek pernelyg rūgštus, nors šio stiliaus alaus anksčiau teko ragauti gal tik kartą, todėl sunku vertinti objektyviai. Subjektyviai – originalu ir labai gerai.
Tyliai, be jokios reklamos ir tik Norfose. Ir kodėl ta Norfa taip toli? Neįvardinto stiliaus alus, kurį kai kas prisiskiria prie IPA. Visgi gal tai Brown ale, nors ir gausiai apyniuotas. Būtent apynių aromatas daro šį alų išskirtiniu blausioje lietuviško alaus padangėje. Nors tai gana paprastas alus, galima dėti riebų pliusą už jo aromatą. Pirkome ir pirksim dar. Įdomiausias iš mainstrymo.
Štampuojam tą patį alų skirtingomis etiketėmis… Ir kas iš to šviežumo? Kad išpilstymo datą priekinėje etiketėje nurodėte kažkokiu žydišku, rusišku o gal amerikietišku formatu? Ir kaip dabar žinoti, 12. 10. 2016 čia reiškia gruodį ar spalį? O kad tas alus jau du mėnesiai guli lentynoje, tai jis dar šviežias ar jau nebe? Feilas ir tiek. Beje, o NKVD (NTAKD ar kaip ten ji) nebuvo uždraudusi naudoti „šviežias“ kaip „neapibrėžtą reglamento“?
Rinkuškiai. Biržiečių Pinta
Žalia, ruda ir raudona, atitinkamai – 5%, 5,2%, 6% alk.
Trys skirtingo „stiprumo“ broliukai. Keistuose plastiko buteliukuose. Gerbiu žmones, kurie apie tokį alų gali parašyti daugiau nei vieną sakinį. Jie – menininkai. Mes – tik alaus mėgėjai. Todėl neišsiplėsime apie tai, kaip šis alus žėri taurėje, kokia graži jo puta ar kokios salyklo natos atsiskleidžia. Paprastas alus. Jei kam patinka tokia pakuotė (o ir plastikas pigiau už aliuminį) ar norit paremti lietuviško kapitalo gamintojus, galit pasiimti kur prie šašlykų.
O dabar šiek tiek KOŠMARŲ. Čia reiktų boldo ir dar šriftą padidinti keletu punktų. Jei norite susigadinti vakarą, galite rinktis ką nors iš žemiau paminėtų viralų.
Biržų alus. Radvilaitės kaprizas
Sodrusis alus. (neblogas stiliaus pavadinimas)
Alk. 5,6%.
Sudėtyje: kardamonas
Žiauru, įkyru, nuobodu, saldu, prieskoniai užgožia viską.. kokių čia dar epitetų pridėti? Jei tai būtų 0,3 l buteliukas trims žmonėms, dar dar iš bėdos ir per prievartą. Na bet ne litras. Būsim objektyvūs ir paminėsim, kad šis alus Pakruojo festivalyje pelnė pirmą vietą specialiosios technologijos alaus kategorijoje. Jūs manykit kaip norit, bet mes ypač nerekomenduojame.
Volfas Engelman. 1410 Tamsusis elis
Alk. 5%
Sudėtyje: cukraus sirupas
Bjaurus, saldybė, gira… Tik lyginti su gira nėra teisinga, geros giros po trečio gurkšnio nesinori nuleisti į klozetą. Dalins dykai, neimkit.
Lidl – Volfas Engelman. Argus Šviesusis Export
Alk. 5,2%
„Subalansuotas lageras“. Jei kišenė visai tuščia o apsinešti (ir apsisysioti) norisi, tai Lidle yra ir pigesnio, ir stipresnio alaus. Tinka prie degtinės.
Volfas Engelman. Tradiciškas
Šviesusis alus (lager beer)
Alk. 6%
Na, štai dar vienas Tauro Tradicinio klonas (jau ketvirtas iš Volfgango). O kas belieka, kai nėra idėjų ar kai nemoki virti gero alaus…
Kalėdų Kalėdos. Gal kiek vėluojame su postu, bet patiko gražios naujos etiketės, pasidalinsime ir su jumis
Raudonų plytų. Bėganti kopa
Witbier
Alk. 4,5%
Su apelsinų žievelėmis, kalendra ir kardamonu. Geras ir malonus. Džuljetai respect. Tik kur puta??? Gražus apipavidalinimas, ne gėda statyti ant stalo.
Gubernija. Gira Šiaurinė žvaigždė
Duonos gira su citrinų rūgštim. Na, kodėl negalit dėti pieno rūgšties? Per brangu? Ta sintetinė E330 nusibodo iki šleikštulio. Laimei čia ji nedominuoja. Ir šiaip, duonos gira – Gubernijos topas. Nenuobodi etiketė, nors Lietuvoje Mažieji Grįžulo Ratai o ne lokys (ar lokiukas).
AtA
Paminėkime tylos minute bankrutavusią Biržų daryklą Astravo alus, anksčiau Ponoras. Lauksime naujo vardo.
„Biržų alus“ taip pat turi rimtų problemų – gruodžio mėnesį dėl galimos prekybos „į šoną“ įmonei pareikšti įtarimai neteisėtai realizavus 300 000 litrų alaus. Lithuania. Real is beautiful. Galit rezervuot ekskursijas į sukčių daryklą.
Į sveikatą!
Aciu
Thanks for the info, it helped me a lot. https://socialwebconsult.com/story155512/https-spaceman-net-br
9mvais